File size: 80,139 Bytes
22e4ecd |
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147 148 149 150 151 152 153 154 155 156 157 158 159 160 161 162 163 164 165 166 167 168 169 170 171 172 173 174 175 176 177 178 179 180 181 182 183 184 185 186 187 188 189 190 191 192 193 194 195 196 197 198 199 200 201 202 203 204 205 206 207 208 209 210 211 212 213 214 215 216 217 218 219 220 221 222 223 224 225 226 227 228 229 230 231 232 233 234 235 236 237 238 239 240 241 242 243 244 245 246 247 248 249 250 251 252 253 254 255 256 257 258 259 260 261 262 263 264 265 266 267 268 269 270 271 272 273 274 275 276 277 278 279 280 281 282 283 284 285 286 287 288 289 290 291 292 293 294 295 296 297 298 299 300 301 302 303 304 305 306 307 308 309 310 311 312 313 314 315 316 317 318 319 320 321 322 323 324 325 326 327 328 329 330 331 332 333 334 335 336 337 338 339 340 341 342 343 344 345 346 347 348 349 350 351 352 353 354 355 356 357 358 359 360 361 362 363 364 365 366 367 368 369 370 371 372 373 374 375 376 377 378 379 380 381 382 383 384 385 386 387 388 389 390 391 392 393 394 395 396 397 398 399 400 401 402 403 404 405 406 407 408 409 410 411 412 413 414 415 416 417 418 419 420 421 422 423 424 425 426 427 428 429 430 431 432 433 434 435 436 437 438 439 440 441 442 443 444 445 446 447 448 449 450 451 452 453 454 455 456 457 458 459 460 461 462 463 464 465 466 467 468 469 470 471 472 473 474 475 476 477 478 479 480 481 482 483 484 485 486 487 488 489 490 491 492 493 494 495 496 497 498 499 500 501 502 503 504 505 506 507 508 509 510 511 512 513 514 515 516 517 518 519 520 521 522 523 524 525 526 527 528 529 530 531 532 533 534 535 536 537 538 539 540 541 542 543 544 545 546 547 548 549 550 551 552 553 554 555 556 557 558 559 560 561 562 563 564 565 566 567 568 569 570 571 572 573 574 575 576 577 578 579 580 581 582 583 584 585 586 587 588 589 590 591 592 593 594 595 596 597 598 599 600 601 602 603 604 605 606 607 608 609 610 611 612 613 614 615 616 617 618 619 620 621 622 623 624 625 626 627 628 629 630 631 632 633 634 635 636 637 638 639 640 641 642 643 644 645 646 647 648 649 650 651 652 653 654 655 656 657 658 659 660 661 662 663 664 665 666 667 668 669 670 671 672 673 674 675 676 677 678 679 680 681 682 683 684 685 686 687 688 689 690 691 692 693 694 695 696 697 698 699 700 701 702 703 704 705 706 707 708 709 710 711 712 713 714 715 716 717 718 719 720 721 722 723 724 725 726 727 728 729 730 731 732 733 734 735 736 737 738 739 740 741 742 743 744 745 746 747 748 749 750 751 752 753 754 755 756 757 758 759 760 761 762 763 764 765 766 767 768 769 770 771 772 773 774 775 776 777 778 779 780 781 782 783 784 785 786 787 788 789 790 791 792 793 794 795 796 797 798 799 800 801 802 803 804 805 806 807 808 809 810 811 812 813 814 815 816 817 818 819 820 821 822 823 824 825 826 827 828 829 830 831 832 833 834 835 836 837 838 839 840 841 842 843 844 845 846 847 848 849 850 851 852 853 854 855 856 857 858 859 860 861 862 863 864 865 866 867 868 869 870 871 872 873 874 875 876 877 878 879 880 881 882 883 884 885 886 887 888 889 890 891 892 893 894 895 896 897 898 899 900 901 902 903 904 905 906 907 908 909 910 911 912 913 914 915 916 917 918 919 920 921 922 923 924 925 926 927 928 929 930 931 932 933 934 935 936 937 938 939 940 941 942 943 944 945 946 947 948 949 950 951 952 953 954 955 956 957 958 959 960 961 962 963 964 965 966 967 968 969 970 971 972 973 974 975 976 977 978 979 980 981 982 983 984 985 986 987 988 989 990 991 992 993 994 995 996 997 998 999 1000 1001 1002 |
Biuras namuose ALDONA STEPONAVIČIŪTĖ Valanda rytiniuose ir vakariniuose automobilių kamščiuose, apsipirkinėjimas piko valandomis, priekabių ieškantis bosas, nuolat burbantys kolegos... Viso to galima išvengti nusprendus dirbti namuose. Kita vertus, nusprendus dirbti namuose atsisakoma ne tik to, kas darbe erzina, bet ir to, kas džiugina. Nebegalėsi su bendradarbiais aptarti mėgstamo serialo herojų nuotykių, nepasijuoksi iš spontaniškai vietoje gimstančių juokelių ir nesužinosi naujausių paskalų. Dirbdamas namuose ilgainiui gali pasijusti izoliuotas. Jeigu mėgstate dirbti vienas, tikėtina, kad darbas namuose bus produktyvesnis. Tačiau jeigu jus pakylėja ir įkvepia bendravimas, jo netekęs galite prarasti norą ir entuziazmą dirbti. Darbas namuose, nesvarbu, ar įkūrėte individualią įmonę, ar dirbate kitai ar kelioms organizacijoms, tinka ne visiems žmonėms. Visgi šis reiškinys sparčiai populiarėja. Beje, JAV jau įsigali naujas terminas – klajoklio darbo stilius, nes vystantis interneto technologijoms darbas namuose tampa darbu lauke, paplūdimyje, miesto centre. Šios šalies mokslininkų duomenimis, „žinių “profesijų darbuotojai mažiau nei trečdalį laiko dirba tradicinėje darbo aplinkoje – biure, trečdalį – namuose ir likusią laiko dalį dirba kavinėje, parke ant suolelio ar kitoje įkvepiančioje aplinkoje. „Žalia “tendencija „Telework “asociacija, vienijanti Jungtinės Karalystės dirbančiuosius namuose, skelbia, kad toks darbo stilius yra ypač naudingas žmogui individualiai (padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir gyvenimo), bendruomenei (suteikia sąlygas dažniau bendrauti kaimynams), visuomenei (sutaupo transporto išlaidas) bei aplinkai (sumažėja teršalų kiekis, nes žmonės rečiau važinėja automobiliais). Atrodytų, nieko nuostabaus, kad asociacija pateikia duomenis, pateisinančius jos egzistavimą. Tačiau darbo namuose ekologiškumą patvirtina ir JAV atlikti tyrimai: apskaičiuota, kad vidutinis valstybinės įstaigos darbuotojas, dirbdamas namuose tris dienas per savaitę, per metus sutaupytų beveik 6 tūkstančius dolerių, išleidžiamų transportui. Į aplinką tokiu atveju būtų išskiriama 4 kg mažiau teršalų. Žinoma, Lietuvoje šie skaičiai nebūtų tokie dramatiški. Beje, to paties tyrimo metu nustatyta, kad pagal turimas galimybes (interneto ryšys, galimybė prieiti prie duomenų bazių, namų aplinkos tinkamumas) namuose kelias dienas per savaitę galėtų dirbti net 96 proc. valstybinių įstaigų darbuotojų. Tačiau tik pusė iš jų svarsto apie šią galimybę. Visgi, nepaisant ekonominių ir ekologinių privalumų, darbas namuose yra nemažas iššūkis. Pavojai ir pagundos Viena pagrindinių baimių, kurias įvardija žmonės, svarstydami galimybę dirbti namuose, yra izoliacija. Darbe yra kolegų, kuriems gali pasiguosti, kai tau bloga diena, paprašyti, kad padėtų sugedus kompiuteriui ar susidūrus su nežinomu klausimu. Tad, prieš nuspręsdamas dirbti namuose, turite sau atsakyti į klausimą, kiek jums svarbi kitų žmonių draugija. Net jeigu laikote save užsisklendusiu ir nemėgstančiu bendrauti žmogumi, darbas be jokių socialinių kontaktų galiausiai jums įkyrės. Psichologai siūlo į dienotvarkę įtraukti pasimatymus su draugais, popietes su kolegomis arba vieną dieną per savaitę praleisti darbe. Turite pats rodyti iniciatyvą bendrauti. Būtinai dalyvaukite įmonės vakarėliuose ir susirinkimuose. Darbas namuose – kupinas pagundų. Tik prisėdote prie kompiuterio, kai staiga prisiminėte, kad neiškraustėte indaplovės ar skalbyklės. Nuėjote į vonią, o ten – dėmė ant veidrodžio prašyte prašosi būti išvalyta. Jau sėsite prie darbo, bet tuoj pareis iš mokyklos vaikai, o jūs dar neparuošėte pietų. Ir taip toliau... Dirbti namuose geriausiai sekasi drausmingiems žmonėms. Jūs toks esate, jei visada darbus atiduodate laikydamasis terminų ir grafiko, jei įvykdote visus savo įsipareigojimus, nemėgstate atidėlioti užduočių. Tačiau, jei esate linkęs nuolaidžiauti sau, tikėtina, kad namuose, saugioje aplinkoje be priežiūros ši jūsų savybė išvešės. Todėl stenkitės kiekvienai savo darbo dienai sugalvoti užduotis ir tikslą. Susirašykite juos dienotvarkėje ar ant paprasto balto lapo ir pasidėkite gerai matomoje vietoje. Dar daugiau drausmės įsivesite, jei prie kiekvieno darbo parašysite, per kiek laiko jį atlikote. Jei namai ir biuras yra ta pati vieta, kyla pavojus nuolat dirbti. Internetas, suteikiantis neribotą pasirinkimo, kur ir kada dirbti, laisvę, įkalina žmones, paversdamas juos priklausomus nuo nuolatinio elektroninio pašto tikrinimo. Modernios technologijos, leidžiančios akimirksniu susisiekti su visu pasauliu, tarsi daro spaudimą, jog tai ir turi būti atlikta nedelsiant. Tačiau realiai yra labai nedaug tokių profesijų, kai reikia reaguoti į užklausą tuojau pat. Todėl net ir dirbdamas namuose turėkite savo darbo ir poilsio valandas. Laisvieji pilotai Praėjusią savaitę vieną dieną dirbau namuose. Turėjau paimti interviu telefonu, tad kitus darbus susidėliojau taip, kad nereikėtų užsukti į kontorą. Tą dieną prisimenu kaip vieną gražiausių šį mėnesį. Viskas vyko sklandžiai ir produktyviai. Į dienotvarkę tilpo ir ilgas pasivaikščiojimas, ir pietų gaminimas, ir daug nuostabių ramių akimirkų. Jeigu tik turite valios ir galimybių įveikti pagundas bei pavojus, darbas namuose gali tapti tikra palaima. Galite atrasti, kad jums dieną geriausiai pradėti nuo ilgo pasivaikščiojimo lauke – taip aiškiau susidėlioja mintys, o galva tampa skaidri nuo gryno oro. Darbas namuose puikus tuo, jog gali pasirinkti dienos metą, kai esi produktyviausias. Laisvas pasirinkimas reiškia, kad neturint jėgų ar įkvėpimo dirbti galima produktyviai užsiimti visiškai kita veikla: iššveisti dušo kabiną, pagaminti pietus, susitvarkyti kambarius. Kontoroje „kita “veikla būtų naršymas po internetą, paskalų aptarinėjimas su kolegomis ar ilgos kankinančios minutės spoksant į ekraną – tuščias ir neprasmingas apsimetinėjimas, jog dirbi, po kurio jautiesi išsekęs ir nelaimingas. Sociologas Jamesas Katzas teigia, kad vis populiarėjantis darbas namuose rodo istorinę produktyviosios ir socialinės sferos reintegraciją. Ankstesnėse medžiotojų, žemdirbių ir amatininkų visuomenėse fizinė erdvė nebuvo dalijama į skirtą darbui, šeimai ir žaidimams. Pavyzdžiui, kalviai dirbdavo namuose greta savo šeimos, aktyviai dalyvaujant kaimelio bendruomenei. Darbas ir namai atsiskyrė tik išsivysčius kapitalizmui, padidėjus darbo krūviui. Toks atskyrimas buvo laikomas norma ir biurokratinėje, skaitmeninėje visuomenėje. Tačiau dabar skirtingos gyvenimo sferos ir vėl susilieja. Tai – natūrali žmogaus evoliucijos dalis. Solistas ar choristas? Australų tinklalapyje įkvepiančiu pavadinimu „flyingsolo “(angl. „skristi solo “) gausu asmeninių istorijų, liaupsinančių darbo namuose privalumus. Šis tinklalapis skirtas smulkiesiems verslininkams, neturintiems „oficialios “darbo aplinkos. Tačiau darbu namuose galima užsiimti ir nebūtinai kuriant savo verslą. Pavyzdžiui, galite tapti samdomu specialistu, atliekančiu įvairius užsakymus skirtingoms firmoms. Galite pradėti užsidirbti ir iš savo hobio – tai gali būti papildomas darbas. Dirbdamas kelioms įmonėms esi savotiškai nepriklausomas nė nuo vienos iš jų: kai prastai sekasi vienur, gali dėti pastangas, kad pasisektų kitur. Darbas namuose – tai ne karjera tradicine šio žodžio prasme. Todėl jis netinkamas žmonėms, kuriems rūpi turėti vis daugiau pavaldinių ir galimybių vadovauti, tiems, kurie trokšta kopti karjeros laipteliais ir prie savo pareigų turėti „vyr. “, „gen. “ar kitokį žodį. Turintis smulkų, kad ir labai pelningą „versliuką “ir dirbantis namuose žmogus niekada neužsitarnaus tiek aplinkinių pagarbos, kiek didelės įmonės vadovas. Be to, dirbančiųjų namuose tyrimų rezultatai yra nevienareikšmiai. Viena vertus, tokie žmonės patiria mažiau su darbo aplinka susijusio streso (nemaloni darbo atmosfera, triukšminga aplinka, priekabus viršininkas), kita vertus, kelioms firmoms dirbantis specialistas dažnai jaučia nerimą, jog tuoj neturės užsakymų, ir ima dirbti bet ką, kad tik to neatsitiktų. Jeigu nusprendėte dirbti namuose, gerai apgalvokite visus pliusus ir minusus, susijusius su tokia veikla. Darbas namuose gali tapti ir palaima, ir prakeikimu. Tai priklauso tik nuo jūsų paties. PRODUKTYVIAI DIRBTI NAMUOSE Inicijuokite bendravimą. Dirbdamas kontoroje kasdien matote tuos pačius veidus. Dirbdamas namuose matysite veidus žmonių, apie kurių egzistavimą nė nesusimąstote, – tai paštininkė, vaikus auginanti kaimynė, pensinio amžiaus žmogus parduotuvėje. Bendravimas su šiais žmonėmis taip pat gali įkvėpti ir suteikti energijos. Pasinaudokite galimybe išsikrauti. Kai darbe jums bloga diena, galite pasišnekėti su bendradarbiais. Kai bloga diena pasitaiko namuose, išnaudokite tą energiją būtiniems atlikti darbams – išplaukite langus, susitvarkykite spintą. Tvarkingai renkitės. Tai, kad dirbate namuose ir niekas jūsų nemato, nereiškia, jog galite dirbti vilkėdamas pižamą. Vilkimi drabužiai labai veikia mūsų savijautą. Jei darbingas jaučiatės su švarku, jį ir apsirenkite. Sukurkite atstumą. Išėjimas ir grįžimas iš darbo tai procesas, kurio metu „atsijungiama “nuo vienos veiklos ir „įsijungiama “į kitą. Dirbant namuose tokio perėjimo nėra. Todėl po darbo dienos atlikite ritualą, pavyzdžiui, pusvalandį pasivaikščiokite. Taip sukursite atstumą tarp darbo ir namų. AR GALĖTUMĖTE DIRBTI NAMUOSE? Peržiūrėkite klausimus. Jei į daugelį iš jų atsakysite „taip “, darbas namuose gali būti jums tinkama galimybė. Ar turite kuo užsiimti ir gerai jaučiatės būdamas vienas? Ar jūsų profesija susijusi su kūryba, tam tikro produkto gaminimu? Ar dažnai darbe sėdite ir galvojate „kad tik jie nuliptų man nuo galvos, tada pradėčiau dirbti “? Ar mokate efektyviai planuoti savo laiką? Ar atliekate darbus iki nustatytų terminų, net jei niekas jums jų neprimena? Ar esate pats sau griežčiausias kritikas? Ar jus erzina darbe sklandančios paskalos? Ar žodis „laisvė “jums pakutena paširdžius? Ar viršvalandžiai jums yra retenybė? Ar turite daug socialinių kontaktų ir esate linkęs rodyti iniciatyvą bendrauti? Dviračių takai - pinigai į balą Sostinės savivaldybės atlikti tyrimai rodo, kad pėsčiomis ir dviračiais po miestą keliauja per 30 proc. vilniečių, tačiau ekologiško transporto idėja atsigręžė prieš miestiečius, nes mėgėjai švilpti dviračiais ėmė kelti pavojų pėstiesiems. Iškoneveikė mamą Jauna vilnietė, paskambinusi į redakciją, papasakojo, kad buvo sūriais žodžiais iškoneveikta dviratininko, jog nepasitraukė iš kelio ir dviratininkui teko sustoti. Pasak pasipiktinusios tokiu dviratininko elgesiu mamos, dviratininkas vos neįsirėžė į vežimėlį, kuriame sėdėjo jos vaikutis. Šoką patyrusi moteris tikino, kad K. Kalinausko gatvėje, kurioje ji gyvena, dviračių takai vingiuoja šaligatviais, vietomis taip susiaurėjančiais, kad pėstieji ir dviratininkai negali prasilenkti, o neišvengiami susidūrimai tampa konfliktų priežastimi. Ypač kai vadinamaisiais dviračių takais švilpia grupė dviratininkų. Oranžinis palikimas Daugelis vilniečių jau pamiršo prieš penkerius metus absoliučiu krachu pasibaigusią akciją „Oranžinis dviratis”, kurios iniciatoriumi buvo tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas. Akcija norėta paskatinti vilniečius senamiestyje ir miesto centre važinėti dviračiais, o automobilius palikti stovėjimo aikštelėse. Centrinėje miesto dalyje buvo įrengtos vietos, kur galima buvo pasiimti oranžinį dviratį ir juo važiuoti į reikiamą vietą. Miesto valdžia naiviai tikėjosi, kad dviračiais pasinaudoję piliečiai paliks juos numatytose vietose. Deja, oranžiniai dviračiai taip greitai išgaravo nežinomomis kryptimis, kad akcija iškart užspringo. Liko tik dviračių laikymo stovai ir dviračių maršrutų punktyrai. Kadangi akcijai „Oranžinis dviratis” buvo rengiamasi skubotai, įrengti visaverčių dviračių takų nebuvo įmanoma. Tuometiniai savivaldybės planuotojai rado išeitį - dviračių takus... nupiešė. Kitaip tariant, daugelio miesto centro gatvių bei gatvių vedančių į miegamuosius rajonus šaligatviai buvo padalyti pusiau - punktyrais juose buvo nužymėtos juostos dviračių eismui. Tokios skubotos akcijos visada perša mintį, kad jos skirtos tik pinigų plovimui, o ne miestiečių labui. Visaverčių takų - mažai „Oranžinės akcijos” palikimas - nupiešti dviračių takai miestiečiams dabar atsirūgsta pavojingomis situacijomis. Vienas Karoliniškių gyventojas, kuris kas rytą T. Narbuto gatvės šaligatviu eina į darbą Žvėryne, pasakojo, kad geriau žingsniuoti tarp važiuojamosios gatvės dalies ir šaligatvio žaliuojančia veja, nes didžioji šaligatvio dalis punktyru atskirta dviračių eismui. Tad kiekvieną kartą tenka gūžtis, kai pro šalį į pakalnę prašvilpia dviratininkas. Greitis toks, kad susidūrimas su pėsčiuoju ir pastarajam, ir dviratininkui baigtųsi tragiškai. Tokį stresą pėstieji patiria daugelyje sostinės vietų, nes, pasak Vilniaus savivaldybės eismo organizavimo skyriaus vedėjo Henriko Mackelos, Vilniuje dabar yra 80 km dviračių takų, tačiau dauguma jų - nupiešti. Vilniečiai skundžiasi tokia padėtimi, tačiau kiekvieną pavasarį dviračių takų priežiūros konkursus laiminčių įmonių „Eismas”, „Punktyras” ar, kurias įvardija sostinės savivaldybės šaltiniai, dažytojai atnaujina šaligatviais vingiuojančius punktyrus, nors akivaizdu, kad už šiam beprasmiam darbui nuo „Oranžinės akcijos” laikų išleistą milijoninę sumą jau buvo galima nutiesti visaverčius dviračių takus. Bet, matyt, į dažus investuoti patraukliau, nes kasmet daugelį nupieštų dviračių takų reikia atnaujinti. Transporto eksperto prof. Algimanto Ambrazevičiaus teigimu, nupieštiems dviračių takams pinigai švaistomi nepagrįstai. Daug kur užtektų tik rodyklių, nukreipiančių dviračių eismą, tad galima būtų atsisakyti kilometrinių punktyrų, tačiau svarbiausia - dviračių takus reikia kruopščiai suplanuoti, o tik tada šaligatvius skelti į dvi zonas. UAB „Urbico”, kuri sostinėje ženklina „pieštus” dviračių takus, atstovės Vilmos Mažutytės teigimu, kas pavasarį savivaldybės užsakymu jie atnaujinami - ant šaligatvių perpiešiami vieną kartą, o ant grindinio - kelis kartus per sezoną. Dviračių takų atnaujinimo kaštai įtraukiami į bendrą sumą, kuri mokama už gatvių ženklinimą. V. Zabutytė pripažįsta, kad daugumos Vilniaus gatvių šaligatvių plotis - nepakankamas, kad jame išsitektų dviratininkai ir pėstieji, tačiau jų perplanuoti nesirengiama. Estija nenori skolintis iš TVF Estija nenori skolintis iš institucijų, kurios Estijai vėliau diktuos savo taisykles. Tai Latvijos laikraščiui „Dienas Bizness “sakė Estijos finansų ministras Ivaris Padaras (Ivari Padar), atsakydamas į klausimą, ar Estija ketina skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ar Europos Komisijos. „Ne, mes neketiname skolintis iš tokių institucijų kaip TVF. Mes ketiname savo problemas spręsti savo turimomis priemonėmis. Mes stengiamės nepanikuoti ir vengti rizikingų sprendimų. Nenorime skolintis iš institucijų, kurios vėliau mums diktuos savo taisykles “, - sakė I. Padaras. Kalbėdamas apie Latvijos atvejį Estijos finansų ministras sakė negalįs šiuo metu atsakyti į klausimą, ar Latvija padarė klaidą pasiskolindama iš TVF. Jo teigimu, sudėtinga vertinti Latvijos padėtį. Latvijos ir Estijos problemos yra labai panašios, tačiau Estija turi daugiau rezervų, todėl gali atidžiau rinktis, iš ko skolintis. Specialiosios tarnybos įpareigotos ištirti „Lietuvos energijos “sudarytas sutartis. Nepaisant gresiančių patikrinimų, šios įmonės vadovas Rymantas Juozaitis jaučiasi ramus - įmonė geriausiomis sąlygomis užtikrino Lietuvai elektros tiekimo saugumą iki 2015 metų. Trečiadienį paskelbta apie premjero Gedimino Kirkilo kreipimąsi į Valstybės saugumo departamentą, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), ūkio ministrą ir Valstybės kontrolę, kad būtų ištirtos „Lietuvos energijos “sutartys su užsienio ir Lietuvos komerciniais subjektais dėl elektros importo ir eksporto. Tačiau R. Juozaitis tikina, kad tiesiog atnaujino seną sutartį su antrine įmone Energijos realizacijos centras. Sutartyje padaryti tik du esminiai pasikeitimai: kadangi vieninteliu „Inter RAO “atstovu Lietuvoje liko Energijos realizacijos centras, sutartis dėl elektros pirkimo sudaryta su juo, be to, padidinta elektros eksporto iš Lietuvos į Rusiją kaina. R. Juozaitis sako, kad sutartis dėl elektros energijos tiekimo negali būti sudaryta tiesiogiai su „Inter RAO “, nes ši įmonė nėra registruota Lietuvoje. Tačiau dėl kainos už elektrą „Lietuvos energija “tariasi tiesiogiai su „Inter RAO “. Vakar „Lietuvos energijos “vadovas sakė neketinąs atsistatydinti, nes esąs visiškai tikras dėl savo ir savo komandos sprendimų bei nebijąs premjero inicijuotų patikrinimų. „Jei išvados bus neigiamos, aš prisiimsiu atsakomybę “, - pripažino R. Juozaitis. „Lietuvos energijos “vadovas mano, kad kreipdamasis į specialiąsias tarnybas premjeras tiesiog norėjo užtikrinti skaidrumą ir pasitikrinti, „žinoti teisybę iki galo “. STT vadovas Žimantas Pacevičius vakar dienraščiui sakė, kad kol kas tyrimas dėl „Lietuvos energijos “sutarčių nepradėtas. „Savo kompetencijos ribose atsakysime į premjero raštą “, - žadėjo STT vadovas, tačiau užsiminė, kad šioje situacijoje daugiau eina kalba ne apie baudžiamąją atsakomybę, o derybinės grupės pavedimų nevykdymą, ir būtent ji galės spręsti dėl atsakomybės už jų nevykdymą. Ekspertų komentaras Ištrauka iš banko „DnB Nord “leidinio „Lietuvos ekonomikos perspektyvos “: Labiausiai tikėtina, kad elektrinė turės du blokus, kurių bendras galingumas sieks 3200 MW (atsargesnis variantas buvo 2000 MW). Šis Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos elektros energijos turintis užtikrinti projektas yra labai brangus ir rizikingas. Tokio galingumo jėgainės kaina pagal preliminarius skaičiavimus siektų beveik 30 milijardų litų, tačiau nepamirškime, kad metalų, statybinių medžiagų, urano kainos nuolat kyla. Todėl galutinė jos vertė gali dar išaugti, o pagaminta energija - kainuoti brangiau už importuojamą, jeigu elektrinės valdytojai sieks įprasto pelningumo. Šioje situacijoje nesuvokiama, kodėl Seimas priėmė itin atsakingą sprendimą, remdamasis vienintele projekto ekspertize, kurios vertė tik 20 tūkstančių litų. Spaudžiant laikui, sunku tikėtis, kad iki pasirašant sutartis su užsienio partneriais bus atliktas visapusiškas nepriklausomas tyrimas. O juk reikia nuspręsti ne tik tai, ar statyti AE, bet ir kokio ji bus dydžio. Lietuva gali tapti savo nepakankamai apgalvotų pažadų Lenkijai ar kitoms partnerėms įkaite. Vakar Seimas vargais negalais priėmė į vėlyvą vakarą nustumtą naują Saugaus eismo įstatymą. Šį sprendimą parlamentarai vilkino kelias savaites, nepaisydami visą Lietuvą sukrėtusios šiurpios avarijos Skuodo rajone, nusinešusios trijų vaikų gyvybes. Tačiau parlamentarams neužteko laiko patvirtinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisų, kurios nustatytų griežtesnes bausmes už sunkius eismo taisyklių pažeidimus. Priimtame įstatyme, kuris įsigalios po pusmečio, be kita ko, numatyta, kad pradedantiems vairuotojams bus išduodami 2 metus galiojantys laikinieji vairuotojo pažymėjimai. Jie į nuolatinius gali būti pakeisti tik po to, kai vairuotojai užbaigs papildomus mokymus. Taip pat numatyta, kad asmeniui, iš kurio teisė vairuoti transporto priemonę buvo atimta ilgiau negu vieneriems metams, vairuotojo pažymėjimas grąžinamas tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir iš naujo išlaikius egzaminą. Seimo nariai neįpareigojančiu protokoliniu nutarimu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kad ji atšauktų daug diskusijų visuomenėje sukėlusį įsakymą, nurodantį senesnių nei 13 metų automobilių technines apžiūras atlikti kasmet, o ne kas dvejus metus, kaip yra dabar. Nors ir patvirtinę Saugaus eismo įstatymą, Seimo nariai nerado galimybės pritarti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms, kurios numatytų kur kas griežtesnes sankcijas neblaiviems ar nesaugiu greičiu važiuojantiems vairuotojams. Už kai kuriuos nusižengimus numatytos ne tik didesnės piniginės baudos, administraciniai areštai ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas, bet ir automobilio konfiskavimas. Šio įstatymo, kuris turi įsigalioti nuo Naujųjų metų, priėmimas numatytas gruodžio pradžioje. Kauno rajone prie magistralės „Via Baltica “vakar atidarytas pirmasis pretenduojančio tapti didžiausiu Baltijos šalyse logistikos komplekso statinys. „Kaunas yra labai tinkamoje logistikos veiklai vietoje, - įsitikinęs bendrovės „Via Baltika Logistika “direktorius Arūnas Tamauskas. - Šalia šio logistikos centro yra dvi pagrindinės šalies automagistralės, patogus susisiekimas su didžiaisiais miestais, daug erdvės automobiliams statyti. Čia įsikurs degalinė, kavinė, viešbutis. “ Pasak A. Tamausko, pirmajame sandėlyje visos patalpos jau išnuomotos. Taip pat jau rezervuota pusė ploto kitais metais iškilsiančiame statinyje. „Dauguma didmenine prekyba užsiimančių įmonių čia rūšiuos iš Europos šalių atvežtus produktus ir eksportuos juos į Rusiją “, -. Pirmasis logistikos miesto centras „Via Baltica Logistic “užima 25 tūkstančius kvadratinių metrų plotą, jame dirbs 42 darbuotojai. Bendrovė „Via Baltika Logistika “į pirmąją logistikos miesto dalį investavo 50 milijonų litų. Vakar taip pat įkasta simbolinė kapsulė ateities kartoms antrojo statinio statybvietėje. Iš viso čia iškils trys sandėliai, kurių bendras plotas bus 56 tūkstančiai kvadratinių metrų. Į miestelį bendrovė iš viso investuos apie 120 milijonų litų. „Kol kas Lietuva per menkai išnaudoja savo geografinę padėtį, - mano A. Tamauskas. - Valstybė visiškai neskatina logistikos centrų steigimo - verslininkai priversti investuoti ne į technologijas, bet į inžinerinius tinklus, nes veiklą pradeda plyname lauke. “ Direktoriaus nuomone, krovinių srautas per Lietuvą vis dar didelis tik dėl to, kad Baltarusija yra uždara valstybė. Tačiau ūkio viceministras Vytautas Naudužas mano, kad verslininkai baiminasi be pagrindo. „Jei situacija būtų tokia bloga, toks puikus logistikos centras nebūtų atidarytas, - kalbėjo jis. - Verslininkai gali teikti savo pasiūlymus, o mes į juos atsižvelgsime. “ Parkas. Babtų seniūnijoje, Sitkūnų kaime, prie automagistralės Kaunas - Klaipėda kursis palanki ekonominės plėtros zona - Industrijos parkas. Tam vakar pritarė Kauno rajono savivaldybės taryba. 30 ha sklype bendrovė „Komsega “ir jos partnerė JAV kompanija „North American Investment Consulting “Inc. iki metų vidurio planuoja sukurti sąlygas plyno lauko investicijoms. Industrijos parko kūrimui savivaldybės biudžeto lėšos nebus naudojamos. Vamzdynai. Žaliava „Družbos “naftotiekiu į „Mažeikių naftą “artimiausiu metu nebus tiekiama, patvirtino Rusijos Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas. Naftotiekio darbą žadama atnaujinti tik apsisprendus, ar jį galima toliau eksploatuoti. Tai rašoma oficialiame Rusijos parlamentaro rašte Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovui Justinui Karosui. Šis dar rugsėjį kreipėsi į kolegą, prašydamas paaiškinti po pernai vasarą įvykusios naftotiekio avarijos susidariusią situaciją. Praėjusią savaitę Rusijos pramonės ir energetikos ministras Viktoras Christenka pareiškė, kad šios šalies bendrovėms netikslinga investuoti į avariją patyrusį vamzdyną. Septynių Kauno ugdymo įstaigų vadovai sako ačiū Prezidentui už milijonus, kurių akyse nėra regėję. Prezidentūra aiškina, kad V. Adamkus siūlė ne tai. „Nuoširdžiai dėkojame už materialinę paramą, dėl kurios mūsų įstaigose nešvilpaus vėjas, nevarvės lietaus vanduo į klases bei žaidimų kambarius ir mes galėsime sudaryti geresnes sąlygas mūsų vaikams ir jaunimui mokytis ir ugdytis “, - rašoma Prezidentui Valdui Adamkui skirtoje padėkoje. Ją pasirašė Juozo Urbšio ir Aleksandro Stulginskio vidurinių mokyklų, darželio - mokyklos „Saulutė “, lopšelių - darželių „Sadutė “, „Pagrandukas “, „Želmenėlis “bei vaikų ir jaunimo teatro „Vilkolakis “vadovai. Jie dėkoja už V. Adamkaus sutikimą „atsisakyti 2,1 milijono litų, numatytų 2007 metų valstybės biudžete Reprezentacinių rūmų ansambliui Vilniuje restauruoti “. Tačiau šie pinigai Kauno dar nepasiekė. Kauno A. Stulginskio vidurinės mokyklos direktorius Vytautas Dubauskas įsitikinęs: „Prezidentas pažadėjo, tikimės, kad šie pinigai ir bus skirti. Dabar tai turi nuspręsti Seimas. Prezidentas jau atsisakė tų 2 milijonų ir juos atidavė darželiams bei mokykloms. “ „Iš anksto dėkojame, nes Prezidentas pažadėjo. Tikimės, kad pinigus ir gausime “, - svarstė ir Juozo Urbšio vidurinės mokyklos direktorius Paulius Martinaitis. Lopšelio - darželio „Sadutė “direktorė Dalia Žemonienė teigė, kad įstaigos, kurios gaus lėšas, jau seniai prašėsi remonto. „Kas parinko šias įstaigas? Mes esame švietimo ir ugdymo skyriaus mokyklų remonto planuose, turime parengę techninius investicinius projektus. Turbūt tai ir lėmė. Esame vieni iš didžiausių darželių, kuriuos lanko po 240 ir daugiau vaikų “, - aiškino D. Žemonienė. Anot jos, „Sadutės “pastatai yra 34 metų senumo, nešiltinti, nekeistais langais. „Dabar tikimės, kad Seime bus pritarta, kad būtų skirta pinigų. Seimo komitetai svarsto šį pasiūlymą “, - žino direktorė. Ši milijonų istorija prasidėjo, kai Seimo narys Kęstutis Glaveckas atvirame laiške pasiūlė V. Adamkui atsisakyti Prezidentūrai skirtų pinigų ir atiduoti juos Kauno švietimo įstaigų reikmėms. Anot jo, šiam pasiūlymui šalies Prezidentas pritarė. K. Glaveckas Seime yra įregistravęs pasiūlymą kitų metų biudžeto projektui. Jis siūlo po 300 tūkstančių litų skirti keturiems Kauno lopšeliams - darželiams, po 400 tūkstančių litų - dviem miesto vidurinėms mokykloms ir dar 100 tūkstančių litų - vaikų ir jaunimo teatro pastatui rekonstruoti. Visos šios įstaigos yra Partizanų gatvėje ir V. Krėvės prospekte arba, tiksliau, Dainavos rinkimų apygardoje, kurioje į Seimą išrinktas K. Glaveckas. „Taip, visos įstaigos yra Dainavos seniūnijoje. Tai seniausias Kauno mikrorajonas. Be to, įstaigų vadovai yra aktyvūs, jau penkeri metai prašome pinigų renovacijai. Mes neturime tiek lėšų, mus gali paremti tik valstybė. Bendraujame su mūsų išrinktu K. Glavecku. Jis mums padeda, tai yra normalu, jis padėjo ne vienai įstaigai “, - dėstė D. Žemonienė. „Kodėl tik Dainavos seniūnijos mokyklos? Jūs neklauskite, nes žinote “, - nusijuokė Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas. Jis pridūrė suprantąs Seimo narių rūpestį jų apygardose esančiomis mokyklomis. „Kalbu ne vien apie K. Glavecką. Seimo nariai Arimantas Dumčius, Vincė Vaidevutė Margevičienė taip pat rūpinasi švietimo įstaigų remontu “, - sakė A. Bagdonas. Jis patikslino atsakantis už švietimo įstaigų edukacinę veiklą. Švietimo ir kultūros įstaigų ūkinės veiklos planavimo skyriaus vedėja Nijolė Grybėnienė sakė, kad nieko nežino apie V. Adamkaus dėka darželiams ir mokykloms skiriamas lėšas. „Labai džiugu, jei bus pinigų. Mūsų nuomonės neklausta. Tiesa, minėtoms įstaigoms tikrai reikia remonto “, - pastebėjo N. Grybėnienė. Kauno meras Andrius Kupčinskas teigė, kad mokyklos parinktos neatsiklausus savivaldybės nuomonės. „Nežinau, kaip tas sąrašas sudarytas. Tarp Seimo narių vyksta savotiška konkurencija, kuris labiau padės savo apygardos mokykloms. Džiaugiuosi, kad į miestą ateina pinigai švietimo ir ugdymo įstaigoms, todėl švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei parašiau, kad prašome pritarti visiems Seimo narių pasiūlymams, susijusiems su parama Kauno miesto savivaldybės švietimo įstaigoms “, - teigė A. Kupčinskas. Anot jo, kitais metais savivaldybė skolinsis iki 10 milijonų litų įstaigoms remontuoti, dauguma lėšų bus skirta darželiams, kurių būklė prasta, remontuoti. 2006 - 2008 metų mokyklų renovacijos programoje numatyta renovuoti penkias Kauno mokyklas. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė teigė, kad V. Adamkus nesiūlė pinigų skirti būtent Kauno mokykloms. „Prezidentas sakė, kad apverktina darželių ir mokyklų būklė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Jis pritarė iniciatyvai, kad sutaupytos lėšos būtų skiriamos šių įstaigų būklei pagerinti, o ne K. Glavecko atstovaujamai rinkimų apygardai. Nebuvo kalbama ir apie lėšų kiekį “, - sakė R. Grumadaitė. Anot jos, Reprezentacinių rūmų ansamblio remonto darbai yra pradėti, bet sustabdyti. „Jei jie nebus baigti, vėliau reikės dar daugiau pinigų, nes pastatų būklė pablogės “, - pažymėjo R. Grumadaitė. Ji sakė negalinti prognozuoti, kaip elgsis Seimo nariai, kai spręs, ar skirti 2,1 milijono litų tik Kauno mokykloms. Prezidentūros kancleris Giedrius Krasauskas taip pat teigė neturįs duomenų, kad Prezidentas būtų siūlęs dalį lėšų skirti mokykloms remontuoti. K. Glaveckas vakar tikino Finansų ministerijoje jau gavęs pažadą, kad nekils problemų skiriant pinigus Kauno švietimo įstaigoms. „Suprantu tų įstaigų vadovus, kurie dėkoja iš anksto. Jie dažnai būna praradę viltį, kad pavyks suremontuoti varganai atrodančius darželius ir mokyklas “, - aiškino K. Glaveckas. Jis sakė nesistebįs Prezidentūros pozicija ir nenoru prisiminti pažadų. „Prezidentūra dabar visaip vyniojasi, bet Prezidentas viešai pažadėjo. Nemanau, kad jis laužytų pažadą ir pasielgtų kitaip “, - svarstė K. Glaveckas. Seimo narys nemano, kad elgiasi netinkamai, ieškodamas paramos tik savo rinkėjų vaikams. „Kiti Kaune rinkti Seimo nariai taip pat rūpinasi švietimo įstaigų remontu. Kaunui nuo to tik geriau, jis ir taip yra kankinamas bado dieta “, - teigė K. Glaveckas. Vilijampolės bendruomenės vaikams ir jų tėvams pasiūlyta sėsti prie kompiuterių ir kartu pažaisti kompiuterinį krepšinį. Krepšinio taisyklės tokios, kaip ir stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje NBA, o aikštėje žaidžia 5 žaidėjai prieš 5, tačiau komandos pagrindą sudaro vienas vaikas ir vienas iš tėvų, pultu valdantys žaidėjus. Jie abu rungiasi su kita tuo pačiu principu sudaryta komanda. Kompiuterinio krepšinio turnyrai kiekvieną savaitę vyksta skirtingose seniūnijos mokyklose. Tiesa, šią idėją vilijampoliečiai kol kas priima vangiai, dažniausiai turnyre dalyvauja vaikai be tėvų. Kai kurios mokyklos, kovojančios su auklėtinių potraukiu kompiuteriniams žaidimams, šią naujovę irgi priėmė nenoriai. „Mokyklos kovoja, kad vaikai neitų į kompiuterinių žaidimų salonus, bet aš manau, kad draudimais nieko nepasieksime. Tai galime padaryti tik skatindami tėvų ir vaikų bendravimą “, - įsitikinęs Vilijampolės seniūnas Gintautas Sinkevičius. Turnyras vyks iki gruodžio. Tada geriausi žaidėjai iš visų turnyre dalyvavusių mokyklų viename miesto naktinių klubų susirungs dėl nugalėtojo vardo. Pagrindinis turnyro nugalėtojas bus apdovanotas didžiuoju prizu, kurį įsteigė turnyrą parėmusios bendrovės. Žodžių mūšiu prasidėjęs koncernų „MG Baltic “ir „Vilniaus prekyba “vadovų konfliktas jų bendrovių ryšiams kol kas nepakenkė. Tačiau įtampos esama. Santykiai nenutrūko „Aprangos “generalinis direktorius Rimantas Perveneckas įsitikinęs, kad kontroliuojamos mažmeninės drabužių prekybos lyderės „Aprangos “ir populiarių „Vilniaus prekybos “prekybos centrų „Akropolis “bendradarbiavimo neturėtų paveikti pastaruoju metu įsiplieskęs koncernų vadovų konfliktas, išprovokuotas nacionalinio investuotojo kūrimo projekto. „Bendradarbiavimo nutraukimas būtų nenaudingas žingsnis - nekasame ir nekasime karo kirvio. Siūlome pačius geriausius ir komerciškiausius drabužių prekės ženklus ir „Aprangos “apyvarta, mūsų žiniomis, sudaro apie 40 procentų viso drabužių pardavimo „Akropoliuose “. Tikrai nesitikime, neprognozuojame ir nemanome, kad kilę nesutarimai pereis į atskirų įmonių lygį “, - sakė R. Perveneckas. Sutartimis bendrovės yra įsipareigojusios bendradarbiauti iki 2013 metų. Lietuvoje „Aprangos “parduotuvių pardavimas „Akropoliuose “sudaro apie 30 procentų visos įmonės grupės apyvartos. „MG Baltic “valdomos bendrovės „Mineraliniai vandenys “generalinis direktorius Julius Gendvilis „Kauno dienai “sakė, kad bendradarbiavimas su „Vilniaus prekyba “yra įtemptas. „Kaip ir visada - bendradarbiavimo sąlygos keičiasi kasdien, tačiau nepastebėjau, kad pastarosiomis dienomis jos būtų pablogėjusios. Kol kas mūsų produkcija yra šio prekybos tinklo lentynose, o kaip bus ateityje - reikia klausti „Maximos “, - kalbėjo J. Gendvilis. Tolesnio bendradarbiavimo nedrįso prognozuoti ir bendrovė „Mitnija “, stačiusi visus „Vilniaus prekybai “priklausančius „Akropolius “. „Kol kas nepasirašėme sutarties dėl Šiaulių „Akropolio “statybos ir nežinia, ar pasirašysime. Dabar sunku būtų prognozuoti, ar statysime šį objektą “, - svarstė „Mitnijos “direktoriaus pavaduotojas Raimondas Mickūnas. Jis tikisi, kad koncernų akcininkai bus suinteresuoti finansiniu rezultatu, o ilgalaikis bendradarbiavimas nenutrūks. Sužinojęs apie „Maximose “pradėtą akciją, kurios metu „Stumbro “produkcijos galima įsigyti pigiau, bendrovės „Stumbras “rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys nustebo. „Neturime resursų šiuo metu daryti nuolaidų. Mes konkuruojame ne kaina, bet kokybe, todėl jokių akcijų nerengiame “, - tvirtino A. Čiburys. Šią savaitę prekybos centruose „Maxima “tvyro „Stumbro “produkcijos išpardavimo nuotaikos. Akcijos metu „Originalios lietuviškos auksinės degtinės “, kurios talpa 0,7 litro, kaina nukrito nuo 19,79 lito iki 14,99 lito. Kai kurių ekspertų manymu, tai gali būti ženklas, kad „Vilniaus prekyba “nusprendė išparduoti šios gėrimų bendrovės produkciją ir šios pozicijas užleisti kitam stambiam gamintojui - bendrovei „Vilniaus degtinė “. „Mūsų produkcija vis dar yra „Maximos “lentynose, o ateityje gali visko atsitikti, tikiuosi, kad rinkoje veikiame nepriklausomai nuo akcininkų simpatijų “, - vylėsi A. Čiburys. „Maximos “rinkodaros direktorius Giedrius Juozapavičius tikina, kad prekybos centruose prasidėjusi „Stumbro “produkcijos pardavimo su nuolaidomis akcija nėra susijusi su dviejų finansinių korporacijų nesutarimais. „Šio mėnesio pradžioje pradėjome iniciatyvą, kuria siekiame mažinti tam tikrų produktų kainas. Prie šios iniciatyvos prisijungia kai kurie gamintojai, tarp jų ir „Stumbras “, - „Kauno dienai “aiškino G. Juozapavičius. Anot jo, „Stumbras “yra labai svarbus tiekėjas - šio gamintojo produkcija sudaro per 60 procentų visų „Maximose “parduodamų gėrimų. Senovės mąstytojų mintimis savo nuomonę, kad valdžia privalo turėti saiką ir būti sąžininga, rengdamasi naujos atominės jėgainės projekto kūrimui, „MG Baltic “vadovas Darius Mockus praėjusį trečiadienį išdėstė spaudoje. Po to „Vilniaus prekyba “apkaltino D. Mockų, kad šis neva siekia sužlugdyti nacionalinio investuotojo formavimą, pasklido gandai, kad „MG Baltic “priklausančio alkoholio gamintojo „Stumbro “produkcijos gali nelikti „Vilniaus prekybos “tinkle „Maxima “. Dešimties kandidatų į laisvą Seimo nario vietą Dzūkijos apygardoje rinkimų kampanija kainavo beveik 400 tūkst. litų. Surašyti keli protokolai Daugiausiai lėšų agitacijai surinko ir išleido kampanijos lyderiai - konservatorių atstovas Kęstutis Čilinskas bei Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gavo galutines spalio mėnesį Dzūkijos vienmandatėje apygardoje vykusių parlamentaro rinkimų kandidatų finansines ataskaitas apie agitacinei kampanijai surinktas ir panaudotas lėšas. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas dienraštį informavo, kad dabar tikrinama, ar ataskaitos atitinka tikrovę. Tai darys ir VRK, ir Mokesčių inspekcija. „Mes dabar iš įvairių visuomenės informavimo priemonių gauname žinias apie tai, kiek ten kampanijos metu buvo paskelbta rinkimų agitacinės medžiagos. Lyginame tą medžiagą su gautomis ataskaitomis. Pirminiais duomenimis, didelių pažeidimų nepadaryta “, - tvirtino Z. Vaigauskas. Tačiau, pasak jo, yra surašyti keli protokolai „dėl ne itin didelių pažeidimų, kai pastebima, kad kokia nors rinkimų agitacinė medžiaga nebuvo deramai pažymėta ir ataskaitose neatsispindi, kaip už ją atsiskaityta “. Tie protokolai susiję su kandidatų V. Uspaskicho bei „Tvarkos ir teisingumo “iškelto Antano Terlecko agitacine medžiaga. Anot Z. Vaigausko, nė vienas kandidatas nedeklaravo viršijęs įstatymo numatytų „lubų “tokioms agitacinėms kampanijoms - 79010 litų. V. Uspaskichą rėmė jo įmonės Finansavimo ataskaitos rodo, kad V. Uspaskicho rinkimų kampaniją parėmė jo paties įmonės. „Krekenavos pašarai “savo šeimininko agitacijai skyrė 39 tūkst. litų, „Vikeda “- 21 tūkst., „Krekenavos mėsa “- 19 tūkst. litų. K. Čilinskui visus 79 tūkst. litų skyrė Tėvynės sąjunga, kuri jį ir iškėlė. Tik iš partinių lėšų taip pat buvo finansuota Liberalų sąjūdžio kandidatės Ramutės Orenienės, socialdemokratės Onos Balevičiūtės, valstietės liaudininkės Monikos Ražanauskienės bei partijos „Tvarka ir teisingumas “kandidato A. Terlecko rinkimų kampanijos. Davė įvairios firmos Didžiąją dalį savo kandidato Gedimino Jegelevičiaus rinkimų agitacijai išleistų pinigų skyrė jį iškėlusi Liberalų ir centro sąjunga. G. Jegelevičius savo kampanijai paskyrė 7 tūkst. litų. Naujosios sąjungos (socialliberalų) narys Aurimas Truncė rinkimų agitacijai iš partinio iždo gavo nepilnus 3 tūkst. litų. Tačiau šį kandidatą gana gausiai parėmė įvairios Vilniaus ir Alytaus firmos. „Alytaus melioracija “skyrė 10 tūkst. litų, bendrovės „Algraižė “ir „Parama “- po 4 tūkst., „Neksalita “davė 2,5 tūkst.. Daugiausiai skyrė žiniasklaidai Visi kandidatai liūto dalį rinkimų kampanijoms skirtų lėšų „atidavė “įvairioms žiniasklaidos priemonėms už reklaminių klipų transliavimą per radiją ir televiziją bei už laikraščiuose išspausdintą agitacinę medžiagą. Tiesioginiams susitikimams su rinkėjais kandidatai išleido ne tiek ir daug. Čia labiausiai pasižymėjo V. Uspaskichas, tam skyręs beveik 12 tūkst. litų, nors pats kandidatas negalėjo dalyvauti susitikimuose su rinkėjais, nes jam agitacijos laikotarpiu buvo paskirtas namų areštas Kėdainiuose. Spalio 7 d. vykusiame pirmajame rinkimų ture daugiausiai balsų surinko ir į antrąjį turą pateko K. Čilinskas bei V. Uspaskichas. Spalio 21 d. įvykusiame antrajame ture nugalėjo ir į Seimą pateko K. Čilinskas. Premjeras Gediminas Kirkilas prieštaringai kalba apie tikruosius Atominės elektrinės įstatymo iniciatorius. Neigia savo žodžius Trečiadienį LTV laidoje „Spaudos klubas “Vyriausybės vadovas pripažino, kad vasarą skubiai Seime priimtas Atominės elektrinės įstatymo projektas parengtas nacionalinio investuotojo projekte dalyvaujančios privataus kapitalo bendrovės „NDX Energija “, valdančios VST. „Kas čia yra neskaidraus? Ką mes slepiame? Jei yra toks pasiūlymas, geresnių niekas nepasiūlė. Tas pasiūlymas yra aptartas, įteisintas įstatymu, tai kas čia yra blogo? Kas čia yra blogo, kad privatus verslas rodo iniciatyvą, jie („NDX Energija “- red. past.) šiame versle dalyvauja “, - atsakydamas į klausimus sakė G. Kirkilas. Vakar G. Kirkilas jau išsižadėjo savo žodžių ir atsakydamas į žurnalistų klausimus kalbėjo kitaip: „Netiesa, aš to nepripažinau. Pasiūlymų labai daug įvairių buvo išnagrinėta ne tik Vyriausybėje, bet ir Seimo komitetuose, tai ką, jie („NDX Energija “- red. past.) neturi teisės atnešti, jie yra viena iš kompanijų, kuri dalyvauja elektros versle. Kai priimi gerą įstatymą, tai labai daug herojų atsiranda, vien tik Seime buvo šimtai pataisų pateikta “. Nieko neprisimena Premjeras teigė, jog Atominės elektrinės įstatymą rengė pati Vyriausybė, tačiau neprisiminė nei tokios įstatymo rengėjų darbo grupės sudėties, nei už tai buvusių atsakingų pareigūnų. „Daug buvo žmonių. Neprisimenu. Tas visiškai nesvarbu, idėjos iš daug kur ateina, mes su daug kuo buvome susitikę, ir jie taip pat siūlė. Bendrų idėjų pagrindu buvo suformuluotas šis įstatymas, beje, konsultuojantis ir su mūsų partneriais, kurie dalyvaus šiame projekte “, - aiškino G. Kirkilas. Vakar Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus premjeras pabrėžtinai teigė, jog Vyriausybė tėra Seimo vasarą priimto Atominės elektrinės įstatymo vykdytoja. Kreipėsi į prokurorus Žiniasklaida skelbė, kad už Seimo priimtą Atominės elektrinės įstatymą politikams galėjo būti sumokėtos milžiniškos sumos. Vieni šaltiniai teigia, jog įstatymas kainavo 30 milijonų litų, kiti kalba, kad suma galėjo būti dar trečdaliu didesnė. Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas vakar generalinio prokuroro Algimanto Valantino paprašė ištirti žiniasklaidoje skelbiamą informaciją, kad už Atominės elektrinės įstatymo priėmimą politikams buvo sumokėtos milijoninės pinigų sumos. Anksčiau politikai siūlė šią informaciją tirti Specialiųjų tyrimų tarnybai, tačiau ši leido suprasti, kad to nedarys. Svarstant Tėvynės sąjungai nepalankias laikinosios komisijos išvadas dėl savanorio Juro Abromavičiaus žūties konservatoriai vakar grasino kreiptis į Konstitucinį Teismą. Konservatorių grasinimai didžiajai daliai parlamentarų neturėjo jokio poveikio. Konservatorių absurdu ir nesąmonėmis vadintos išvados vakar patvirtintos po svarstymo. Dokumentui liko peržengti paskutinį laiptelį - priėmimą, kuris planuojamas gruodį. Tėvynės sąjungos atstovas Jurgis Razma vakar parlamentarus kvietė paremti jo ir kolegos Audroniaus Ažubalio parašytą atskirąją nuomonę, kurioje konservatoriai kratosi jiems metamo šešėlio. Pagal komisijos padarytą išvadą, J. Abromavičius buvo nužudytas teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, turinčios ryšių su ankstesniais bei dabartiniais konservatorių lyderiais. Su nužudymu siejamas Algirdas Petrusevičius, kuris pagal konservatorių sąrašą buvo patekęs į Seimą, daroma prielaida, kad taip Tėvynės sąjunga apsaugojo šį žmogų nuo teisminio persekiojimo. J. Razma vakar kratėsi A. Petrusevičiaus, sakydamas, kad jis nebuvo aktyvus konservatorius, o į sąrašą pakliuvo rekomenduotas visuomeninių organizacijų. Be to, jam teko prasta vieta sąraše, negarantavusi patekimo į Seimą. Diskutuojant dėl išvadų vakar susikibo komisijoje dirbęs socialliberalas Vaclovas Karbauskis ir konservatorius Saulius Pečeliūnas. „Kas gali paneigti, kad grupė ultrapatriotų šūkį - kas ne su mumis tas prieš mus - suprato tiesiogiai. Tą labai aiškiai mums komisijoje parodė S. Pečeliūnas “, - pareiškė V. Karbauskis. Tėvynės sąjungos atstovas jam atkirto, kad už tokias kalbas gali tekti atsakyti. Atsakydamas į tai socialliberalas aiškino iš konservatorių girdėjęs užuominų, kad „pasitikrintų po automobiliu “. Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius tikino tokių nesąmonių negirdėjęs 15 metų. „Melas niekada nenugalės tiesos. Tai bus eilinė GRU sėkmė, o V. Karbauskis kalbėjo kaip eilinis agentas, - pareiškė politikas. - Kolegoms, kurie balsuos „už “, galiu pakartoti Švento Rašto žodžius: „Viešpatie atleisk jiems, jie nežino ką daro “. „Nereikia vartoti Viešpaties vardo, kada nereikia “, - neišlaikė laikinajai komisijai vadovavusi Loreta Graužinienė. Ji dešiniesiems paaiškino, kad šie savo gretose nepastebėjo šalies priešų: „tie keli žmonės visą reikalą jums gadino “. I. APIE VYRIŠKUMĄ. Aristotelis moteris laikė žemesnėmis už vyrus būtybėmis dar ir todėl, kad jos negamina spermos. Kolūkio zootechnikas karves irgi laikė menkesniais padarais nei jaučiai. Visa laimė, kad karvėms tas nerūpėjo. O aš niekad nemaniau, kad zootechnikams privalomas filosofijos kursas. Iš kur tada toks požiūrių panašumas ?.. Žiauri realybė tarsi liudytų kitką: kaime karvės atsivestas moteriškos lyties veršelis paliekamas auginti. Vyriškosios - dažniausiai papjaunamas arba parduodamas (irgi papjauti). Jaučio nepamelši, o reproduktoriai šiais laikais, net nebeparadoksalu, yra žmonės. Vyrai, tiksliau sakant. Baisybė, ir tiek. Aš, kolūkių kartos vaikas, su nepasitikėjimu priėmiau Dzeuso ir Europos mitą. Jeigu Dzeusas būtų sėklintojas iš i rajono, o Europa - karvė, tada visai kas kita. O kaip šiandien suvokti Minotaurą? Zoofilijos produktas, ir gana. Į kunstkamerą tokį... O varinis jautis, kuriuo Jasonas suarė akmenų lauką? Į Zagotskotą tokio nenuvarysi, bet priduoti metalo supirktuvėn galima. Gautum pinigo daugiau negu už gyvą. Tad galima tvirtinti, kad slogūs sovietiniai laikai sumenkino. Nebegrobtų dabar jis žaidžiančios pievoje Europos, nebeplauktų per marias - nustekentas, suvargęs, dar paskęstų. Europą dar gal ir ištrauktų pro šalį plaukiantys menkių žvejai, o jaučio niekas nė negelbėtų. Ar maža raguočių žemėje. Kiti nė nežino tokie esą. Tad jei gersi alų, miels broli, ir pamatysi ant butelio etiketę su raguotu padaru, šilčiau į jį pažvelk. Vyriškumo dvasia, aukštesnioji būtybė. Legendinis Tauro alus. III. APIE PAGARBĄ VALDŽIAI IR LIAUDIES MEDICINĄ. Vienas iš skausmingesnių mano vaikystės prisiminimų susijęs su užkietėjusiais viduriais. Niekada nemaniau, kad dėl tokio nieko pasaulis gali tapti pilkas, niūrus ir kerštingas kaip meksikiečių serialo primadona. Kadangi nuo mažumės tariausi viską žinanti ir išmananti geriau negu oficialūs asmenys, į ambulatoriją nė nebandžiau kreiptis - argi ta kunstkamera, kurioje karaliauja Frankenšteiną primenanti dantistė ir senbernis daktaras, prisiekęs tulpių augintojas, ką padės ?.. Dabar, nubraukdama metų rūką, esu tikra, kad padėjo ne tik ricinos aliejaus piliulės, kurių prisirijau kaip višta žvirgždo. Ne tik, godotinas skaitytojau, ne tik !.. Liaudies medicina visad pasipildydavo naujais gydymo būdais. Jau tuomet žinota, kad užkietėjus viduriams į būdelę pravartu pasiimti Tiesą ar Komunistą, pageidautina su nuotraukom. Neretam pilvą paleisdavo ir nuo Brežnevo balso, betgi į būdelę televizoriaus ar radijo taško taip paprastai nenusineši. Todėl šiandien man bjauru žiūrėti ne tik į vaistinių vitrinas, kur visokiems išgeibėliams siūlomas gyvas velnias tablečių, sirupų ir žvakių, bet ir į piliečius, plūstančius valdžią. Esu tikra, jie taip daro dėl užkietėjusių vidurių. Betgi ne plūsti, o klausytis reikia !.. Televizoriaus, radijo, kaimynų... Dėkok Dievui, žmogau, kad turi valdžią, kuri rūpinasi. Su grauduliu ir pagarba žiūrėk į brangius veidus Spaudos klube beigi Visuomenės interese, lyg matytum juos paskutinį kartą. Gali į WC ir šviežią laikraštį pasiimti. Bėda tik, kad laikraščiais šluostytis nesveika. Švininis užpakalis - tai ne švininis biustas. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL GEROS ŪKININKAVIMO PRAKTIKOS REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI KONTROLĖS 2004 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 3D-473/D1-427 Vilnius Vadovaudamiesi Kaimo plėtros 2004 – 2006 metų plano pagrindinėmis nuostatomis, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1317 (Žin., 2003, Nr. 101-4550), bei atsižvelgdami į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai (su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 583/2004): 1. Tvirtiname pridedamas: 1.1. Pažymos apie Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų aplinkosaugos srityje laikymąsi formą; 1.2. Pažymos apie Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų augalų apsaugos produktų naudojimo srityje laikymąsi formą; 1.3. Pažymos apie Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų gyvūnų laikymo gerovės srityje laikymąsi formą. 2. Įpareigojame: 2.1. Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra): 2.1.1. parengti subjektų, kurių ūkiuose numatoma vietoje vertinti Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų vykdymą, sąrašus pagal rajonus ir pateikti juos atitinkamoms Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų (toliau – RAAD) rajonų agentūroms, Valstybinei augalų apsaugos tarnybai bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai; 2.1.2. informuoti atitinkamus RAAD dėl planuojamų vizitų į subjektų ūkius prieš 5 kalendorines dienas; 2.1.3. įvertinti ūkius pagal Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus dėl: 2.1.3.1. gyvulių tankio ūkyje reikalavimų laikymosi; 2.1.3.2. mėšlo tvarkymo reikalavimų laikymosi; 2.1.3.3. žemės dirbimo stačiuose šlaituose sąlygų laikymosi; 2.1.3.4. ūkio kiemo vaizdo reikalavimų laikymosi; 2.1.3.5. pievų tvarkymo reikalavimų laikymosi; 2.1.3.6. Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų aplinkos apsaugos srityje laikymosi, išskyrus ūkius, kurie RAAD rajonų agentūrų, pagal šio įsakymo 2.2.1 punkto reikalavimus, buvo atrinkti kaip probleminiai; 2.1.4. pagal vertinimo (2.1.3.6 punktas) rezultatus parengti Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų aplinkosaugos srityje laikymosi įvertinimo pažymų projektus ir juos pateikti atitinkamoms RAAD rajonų agentūroms. 2.2. RAAD: 2.2.1. Agentūrai pateikus subjektų, kurių ūkiuose numatoma vietoje vertinti Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų vykdymą, sąrašus, per savaitę atlikti preliminarią analizę ir pateikti Agentūrai ūkių, kuriuos tikrinant pageidauja tiesiogiai dalyvauti RAAD rajono agentūros atstovas, sąrašą; 2.2.2. kartu su Agentūros atstovais pagal suderintą grafiką vietoje įvertinti pasirinktus ūkius dėl Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų aplinkosaugos srityje laikymosi; 2.2.3. su Agentūra suderintais terminais atlikti Agentūros pateiktų Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų aplinkosaugos srityje laikymosi pažymų projektų, parengtų vykdant 2.1.4 punktą, patikras, esant netikslumams juos pakoreguoti ir patvirtinus grąžinti Agentūrai; 2.2.4. pateikti Agentūrai ūkių vertinimo dėl Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų aplinkosaugos srityje laikymosi metodiką. 2.3. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos valstybinius augalų apsaugos inspektorius rajonuose atlikti patikras ir išduoti pažymas apie Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų augalų apsaugos produktų naudojimo srityje laikymąsi. 2.4. Teritorinių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybų inspektorius atlikti patikras ir išduoti pažymas apie Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų gyvūnų laikymo gerovės srityje laikymąsi. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS SUDERINTA Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2004 07 28 raštu Nr. (36-11.8)-1385 EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA Briuselis, 2.9 KOM (2009) 442 galutinis KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Bendrijos inovacijų politikos peržiūra besikeičiančiame pasaulyje 1. ĮVADAS „Inovacija – tai gebėjimas naudojant naujus procesus, produktus ar paslaugas naujas idėjas paversti komerciniais rezultatais, ir tą daryti geriau ir greičiau nei konkurentai “. Inovacijų neįmanoma nustatyti įstatymu. Jas kuria žmonės, ir tik žmonės – mokslininkai, tyrėjai, verslininkai ir jų darbuotojai, investuotojai, vartotojai ir viešojo sektoriaus institucijos – Europą padarys naujoviškesnę. Tačiau jie neveikia vakuume. Juos veikia tam tikra mąstysena ir sistema, kuri juos varžo arba skatina išbandyti nežinomas teritorijas. Inovacijos yra būtina sąlyga siekiant kurti žiniomis ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis technologijomis pagrįstą ekonomiką. Būtina šį pokytį įsisavinti, kad išliktume konkurencingi globalizuotame pasaulyje ir darniai įgyvendintume platesnius visuomenės tikslus, kai vyksta demografiniai pokyčiai, kinta klimatas, nepakanka išteklių ir kyla nauji pavojai saugumui. Įgyvendindama inovacijas Europos pramonė galėtų įsitvirtinti globaliosios vertės grandinės viršutiniame segmente, Europa galėtų tapti mažai energijos ir išteklių reikalaujančių produktų ir technologijų pasaulio rinkos lyderė, o mums būtų suteiktos priemonės, būtinos imtis veiksmų pasauliniu mastu. Be to, tyrimų ir plėtros pastangos realios naudos gali duoti tik aplinkoje, kurioje remiamos inovacijos. Dėl šios priežasties atnaujintoje Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo partnerystėje pagrindinis dėmesys skiriamas inovacijoms ir verslumui, o Bendrija ir valstybės narės raginamos imtis ryžtingų ir labiau suderintų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, buvo pradėta įgyvendinti plataus užmojo Europos inovacijų politika ir susitarta dėl Europos iniciatyvos „Small Business Act “(SBA). Įgyvendinę šį partnerystės principą šiandien galime pranešti apie padarytą pažangą. Pagerėjo beveik visų valstybių narių inovacijų diegimo rodikliai. ES inovacijų diegimo atotrūkis nuo jos pagrindinių konkurentų, JAV ir Japonijos, sumažėjo. Tačiau atsirandant naujiems konkurentams ir didėjant sunkumams, ES turi ne tik išlaikyti pastarąją teigiamą tendenciją, bet ir toliau ją gerinti. Dėl ekonomikos krizės kyla pavojus, kad sumažės esamų išteklių, tačiau iš ankstesnių nuosmukių, kaip antai Suomijoje, žinome, kad galima investicijas skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir kad tai gali būti ypač svarbu siekiant tvarios ekonomikos atkūrimo. Šio komunikato tikslas – nustatyti likusias spragas ir pasiūlyti politikos gaires, kaip jas pašalinti. 2. PASIEKTA PAŽANGA 2.1. Pagrindinių sąlygų gerinimas Nuo 2005 m., vadovaudamasi Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo partneryste, ES stengėsi gerinti pagrindines sąlygas inovacijoms. Valstybės narės ir jų regionai buvo skatinami gerinti inovacijų politiką ir įgyvendinti nacionalines bei regionų inovacijų strategijas, taip pat tobulinti vertinimą, o vykdant šią veiklą jiems buvo teikiama pagalba (pirmiausia taikant sanglaudos politiką). Bendrijos lygmeniu tapo lengviau patekti į bendrąją rinką, užtikrinama ekonomiškai patraukli pasiūla, skatinama konkurencijos politika, pagerintos sąlygos verslumui ir naujiems projektams plėtoti. Komisija ragino kurti integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politiką darbo rinkoms modernizuoti ir reikalavo, kad valstybės narės skirtų išskirtinį dėmesį švietimui ir įgūdžių ugdymui. Priėmusios SBA, ES ir valstybės narės įsipareigojo ES paversti verslininkų ir mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kūrimo kalve. Be to, sudarytos partnerystės su pagrindiniais pramonės sektoriais: apibrėžtos ir sutartos ilgalaikės pagrindinės sąlygos konkurencingai pramoninei Europos bazei. Pašalinus kliūtis tinkamam prekių vidaus rinkos veikimui ir valstybėms narėms įgyvendinus Paslaugų direktyvą, bus sumažintos įvairios administracinės ir teisinės kliūtys verslui. Todėl pažangios MVĮ galės lengviau patekti į rinkas, o viešojo administravimo institucijos bus modernizuotos. Visoje ES taip pat pripažįstama, kad būtina inovacijų sąlyga – švietimo, įgūdžių ugdymo ir mokymo sričių kompetencija. Mokymasis visą gyvenimą tapo politikos prioritetu, o valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų reformomis siekiama didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, sudaryti palankesnes sąlygas inovacijoms ir skatinti verslumo kultūrą. Pagal Naujų įgūdžių naujoms darbo vietoms strategiją įgyvendinti veiksmai padės užtikrinti, kad įgūdžiai geriau atitiktų darbo rinkos poreikius, geriau įvertinti bei numatyti, kokių įgūdžių asmenims ir bendrovėms reikia, ir skatinti Europos darbuotojų įgūdžių gerinimą apskritai. Atnaujintoje Strateginėje švietimo ir mokymo programoje (ET 2020) nustatyta išsami politikos darbotvarkė, kuria remiamos valstybių narių švietimo ir mokymo reformos. Įgyvendinant ES e. įgūdžių strategiją ugdomi Europos darbo jėgos skaitmeniniai įgūdžiai. Modernizavus ES valstybės pagalbos taisykles, valstybėms narėms suteikta veiksminga viešosios politikos priemonė, kuria remiami tyrimai ir plėtra bei inovacijos. Dabar valstybės narės gali skirti kelių skirtingų rūšių valstybės pagalbą inovacijoms (dėl kurios patiriama nedidelė administracinė našta), neprivalėdamos apie priemones pranešti Komisijai. 2006 m. modernizavus valstybės pagalbos taisykles, valstybėse narėse buvo sukurtos naujos pagalbos priemonės, įskaitant 30 priemonių, skirtų neseniai įsteigtoms pažangioms bendrovėms. 2008 m. peržiūrėtose Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairėse numatyta didesnio pagalbos intensyvumo ekologiškoms naujovėms galimybė. Pastaraisiais metais valstybėse narėse vyravo tendencija tyrimų ir plėtros subsidijas ir dotacijas papildyti mokestinėmis paskatomis, kurios turėjo teigiamo poveikio privačioms investicijoms į tyrimus ir plėtrą. Komisija paskatino gerosios patirties sklaidą subūrusi nacionalinių ekspertų tinklus. Galiausiai netechnologiniai inovacijų proceso aspektai, kaip antai projektavimas ir rinkodara, tampa vis svarbesniais siekiant rinkai pateikti naujoviškesnius produktus ir paslaugas. Dėl to Europos Sąjungos Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklai ir dizainas) per praėjusius penkerius metus Europos prekės ženklo registracijos paraiškos pateikimo mokestį mažino du kartus. Nustačius naują mokesčio dydį (40 % mažesnį už ankstesnįjį) mokestis už prekės ženklo apsaugą visoje ES sumažintas iki mažiausio kada nors buvusio dydžio. Vidutinė registracijos procedūros trukmė taip pat sutrumpėjo 50 %. 2.2. Pagalba skatinant didesnį ir greitesnį naujoviškų produktų ir paslaugų įsisavinimą rinkoje ES pripažino reguliavimą ir standartizaciją veiksmingomis priemonėmis naujoviškų produktų ir paslaugų rinkoms skatinti, ir šias priemones naudojo. Naujomis automobilių išmetamųjų dujų taisyklėmis siekiama paskatinti plataus masto Europos automobilių pramonės inovacijas ir Europoje sukurti ekologiškesnius ir įperkamus automobilius – šios inovacijos turėtų padėti šiam pramonės sektoriui išlikti konkurencingam pasauliniu mastu. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemos direktyva bus skatinamos atsinaujinančios energijos gamybos inovacijos ir ekologiškesnių elektrinių statyba, įskaitant naujas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas. Strateginiu energetikos technologijų planu padedama greičiau vystyti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas, kurios yra būtinos, norint iki 2020 m. pasiekti „20-20-20 “tikslus. REACH direktyvoje ir kosmetiką reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytos didelės alternatyvių medžiagų srities inovacijų paskatos. Tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plane nustatyta suderinta, integruota teisinė sistema, kuria skatinamos inovacijos, siekiant gerinti produktų energijos vartojimo efektyvumą ir ekologiškumą. Jei įmonės pačios nenusistato didelių tikslų, peržiūrėtoje Ekologinio projektavimo direktyvoje nustatytas teisinis pagrindas, pagal kurį skatinama rinkai teikti ekologiškesnius produktus tiek energijos vartojimo, tiek išteklių efektyvumo požiūriu. Tam naudojamos atitinkamos paskatos, viešieji pirkimai ir produktų ženklinimas, siekiant užtikrinti, kad ši politika būtų pagrįsta paklausa. Plėtojant Europos standartizacijos politiką pradėta remti inovacijas, prisiimant didesnius įsipareigojimus atviros rinkos nulemtam standartų nustatymo procesui, įskaitant bendradarbiavimu ir sutarimu paremtą patvirtinimo procesą, rengiant vidaus ir tarptautinius standartus, taip pat savanoriškam standartų naudojimui, naujų žinių įtraukimui į standartus ir geresnių sąlygų dalyvauti standartų nustatymo procesuose sudarymui, visų pirma MVĮ. Pavyzdžiui, MVĮ šiuo metu sudaro 27 % Europos telekomunikacijų standartų instituto (ETSI) narių ir moka mažesnį nario mokestį. Be to, paklausa gali būti inovacijų varomoji jėga ir skatinti inovacijų kūrėjus tenkinti naujus ir pažangius poreikius. Dėl to galiojančios ES viešųjų pirkimų taisyklės inovacijoms remti suteikia daug galimybių ir būtų galima išnagrinėti jų platesnio naudojimo galimybes. 2008 m. pradėta Pirmaujančios rinkos iniciatyva nustatytos naujoviškų produktų ir paslaugų rinkos, kuriose naujovės būtinos ir įmanomos, ir kuriose kryptingiau naudojant minėtas priemones, galinčias padėti sparčiai teikti rinkai naujus produktus, būtų sukurta akivaizdi nauda (bioproduktai, e. sveikata, tausi statyba, apsauginiai tekstilės gaminiai, perdirbimas ir atsinaujinančioji energija). 2.3. Sąveikos užtikrinimas Nuo 2000 m. plėtojant Europos mokslinių tyrimų erdvę pradėtos kelios iniciatyvos, kuriomis skatinama nuoseklesnė Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistema. Naujausiomis politikos iniciatyvomis siekta sukurti žinių vidaus rinką, remiant tyrėjų judumą ir geresnių sąlygų žinioms ir technologijoms gauti bei jas skleisti, perduoti ir naudoti kūrimą (vadinamoji penktoji laisvė). Komisija, siekdama gerinti pakankamai prastą mokslinių tyrimų rezultatų naudojimą Europoje, parengė neprivalomas gaires mokslinių tyrimų srities bendradarbiavimui ir žinių perdavimui tarp valstybinių mokslinių tyrimų institutų ir pramonės įmonių gerinti. Labiau koordinuojant ES ir valstybių narių lygmenis galima veiksmingiau sutelkti išteklius naujoms mokslinių tyrimų infrastruktūroms ir bendroms strateginėms mokslinių tyrimų programoms, kurios skirtos svarbiausioms visuomenės problemoms spręsti, ir intelektinės nuosavybės teisėms geriau apsaugoti, taip pat taikant naują strateginę Europos sistemą tarptautiniam mokslo ir technologijų srities bendradarbiavimui. Sustiprintas mokslinių tyrimų ir inovacijų sričių bendradarbiavimas. Pastaraisiais metais įvairiose srityse naudojant įvairias priemones ir įvairų teisinį pagrindą sukurta naujų viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių. Pradėtos įgyvendinti penkios bendros technologijų iniciatyvos, kurių kiekviena įsteigta kaip nepriklausomas teisės subjektas, kuriam skiriami dideli biudžeto asignavimai pagal Septintąją bendrąją programą. Be to, pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą pradėtos ekologiškų automobilių, energijos vartojimo efektyvumu pagrįstų pastatų ir pažangių gamyklų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės. Įkurtas Europos inovacijos ir technologijos institutas, siekiant skatinti ir kurti pasaulyje pirmaujančias inovacijas, bendram tikslui suburiant aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo atstovus. Netrukus bus įsteigtos žinių ir inovacijos bendrijos, kad būtų sprendžiamos svarbiausios visuomenės problemos, pavyzdžiui, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, tausi energetika ir ateities informacinė ir ryšių visuomenė. Galiausiai, Komisija padėjo stiprinti įvairių inovacijų srities subjektų bendradarbiavimą ir rėmė inovacijų politikos formuotojų ir viešųjų inovacijų rėmimo institucijų įvairiuose lygmenyse politikos mokymąsi. Visų pirma buvo įdiegta ES neprivalomųjų teisės nuostatų sistema, siekiant pagerinti grupių veiklos kokybę ES valstybėse narėse ir skatinti jas bendradarbiauti, kaip priemonę gebėjimams kurti inovacijas gerinti ir pozicijoms pasaulio rinkose stiprinti. 2.4. Finansinės paramos moksliniams tyrimams ir inovacijoms didinimas Siekiant daugiau paramos skirti inovacijoms, sustiprinta Europos mokslinių tyrimų politika ir programos. Mokslinių tyrimų septintąja bendrąja programa, kurios biudžetas gerokai padidintas – 2007 – 2013 m. skirta 54 mlrd. EUR, remiami komerciniu požiūriu svarbūs moksliniai tyrimai, visų pirma bendros technologijų iniciatyvos ir dalyvavimas valstybių narių inicijuotose bendrose mokslinių tyrimų iniciatyvose. Inovacijoms taip pat labai svarbi žinių perdavimo veikla ir parama judumui, tarptautiniam bendradarbiavimui ir infrastruktūroms. Be to, Komisija sudaro geresnes sąlygas privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų koordinavimui naudodama Europos technologijų platformas. ES aktyviau vykdomi informacinių ir ryšių technologijų (IRT), sveikatos, saugumo, kosmoso ar jūrų mokslo sričių moksliniai tyrimai. Nors MVĮ dalyvavimo mokslinių tyrimų programose sąlygos vis dar gerinamos, bendrojoje programoje nustatytos konkrečios priemonės, skirtos tiek moksliniams tyrimams imlioms MVĮ, tiek ribotus mokslinių tyrimų pajėgumus turinčioms MVĮ. Su EIB parengta nauja rizikos pasidalijimo finansinė priemonė, skirta teikti paskolas privatiems ir viešiems subjektams, vykdantiems didelės rizikos mokslinių tyrimų ir plėtros projektus. Sanglaudos politika – stabilus ir strategiškai orientuotas inovacijų finansavimo šaltinis, kuris padidėjo net iki 25 % viso 2007 – 2013 m. biudžeto, palyginti su 11 % 2000 – 2006 m. Moksliniams tyrimams ir inovacijoms remti skirta apie 86 mlrd. EUR įgyvendinant daugiau kaip 380 iš 455 struktūrinių fondų regionų vystymo veiksmų programų. Pagal ES kaimo plėtros politiką apie 337 mln. EUR skiriama naujų produktų, procesų ir technologijų žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose kūrimui remti, be to, papildomų lėšų skiriama pagal programą LEADER. Investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir kiti inovacijų projektai kaimo vietovėse bus ir toliau skatinami atlikus Bendrosios žemės ūkio politikos vykdymo vertinimą ir kaip ES ekonomikos atkūrimo priemonių paketo dalis. Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa – konkrečiai MVĮ ir inovacijoms skirta ES programa, vykdoma ne pagal mokslinių tyrimų bendrąją programą, kurios vidutinis metinis biudžetas 2007 – 2013 m. sudaro 225 mln. EUR. Numatyta konkreti suma, kuria bus skatinama diegti aplinkosaugos technologijas, visų pirma, bendrai investuojant į rizikos kapitalo fondus, kurie į ekologiškas inovacijas investuojančioms bendrovėms teikia nuosavą kapitalą. Šiomis rizikos kapitalo priemonėmis MVĮ padedama gauti lėšų inovacijoms finansuoti. Be to, Komisija padėjo valstybėms narėms ir regionų valdžios institucijoms užtikrinti sąveiką. 3. DARYTINOS IŠVADOS IR ATEITIES UŽDAVINIAI Iš Inovacijų diegimo rezultatų suvestinės aiškiai matyti, kad jau šiandien kai kurios Europos žemyno šalys ir regionai yra vieni naujoviškiausių pasaulyje. Išnagrinėję, ką šios šalys ir regionai turi bendro, aptinkame būdingą bruožą. Paprastai jų lėšos švietimui, mokymui ir mokymuisi visą gyvenimą viršija vidurkį, tyrimams ir plėtrai skiriamos išlaidos, išreiškus BVP dalimi, yra didžiausios, ir jos taiko priemones naujų technologijų ir produktų įsisavinimui viešajame ir privačiajame sektoriuose remti. Patirtis taip pat rodo, kad šios šalys yra geriau pasirengusios pasinaudoti gerosios patirties mainais ir mokytis iš kitų. Tas pat pasakytina ir apie bendroves: svarbi nebūtinai absoliuti tyrimams ir plėtrai skiriamų išlaidų suma; konkurencingumo požiūriu svarbus inovacijoms palankus bendrovės klimatas. Šiandienos uždavinys – pakartoti šiuos sėkmės pavyzdžius visoje ES. Iš tiesų nepaisant tiek ES, tiek valstybių narių pastangų, inovacijos ir verslumas visoje Europoje dar nepakankamai pripažinti kaip vertybės, o retkarčiais pasitaikančios šios srities nesėkmės ir toliau smerkiamos. Naujos technologijos dažnai sutinkamos skeptiškai, o viešuosiuose debatuose dažnai nepakankamai atsižvelgiama į mokslo žinias ir įrodymus, ir dažnai pagrindinis dėmesys toliau sutelkiamas į trūkumus ir galimus pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai. Europiečiai vis dažniau reaguoja į poreikį spręsti naujus pasaulinius uždavinius, pavyzdžiui, saugumo, klimato kaitos ar didesnio socialinio teisingumo pasauliniu mastu poreikio. Tai akivaizdus turtas, jei siekiant spręsti šiuos uždavinius kartu geriau suvokiamas poreikis išrasti, taikyti naujoves ir naudoti naujas technologijas. Atsižvelgiant į tai, demografiniai pokyčiai Europos Sąjungoje neišvengiamai turės didelį poveikį politiniam, kultūriniam, socialiniam ir ekonominiam mūsų visuomenės gyvenimui. Senėjanti visuomenė, dėl kurios keičiasi paklausa, į inovacijos sąvoką gali žiūrėti kitaip, galbūt bus neryžtingesnė. Bus labai svarbu šį klausimą išspręsti anksčiau ir užtikrinti, kad visuomenė išliktų palankiai nusiteikusi inovacijų atžvilgiu. Priešingu atveju, nepaisant gausių ir kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių, ES rizikuoja būti aplenkta konkurentų ir nepasiekti kompetencijos lygio, būtino aukštam gyvenimo lygiui užtikrinti. Kad taip neatsitiktų, inovacijos turi būti pripažįstamos kaip svarbiausia sudėtinė dalis ES strateginiams politikos tikslams pasiekti. Inovacijas labiausiai skatina verslininkai. Todėl reikėtų remti politiką ir reglamentavimo sistemą, kuriomis būtų skatinamos pasauliniu mastu konkurencingos ES įmonės ir atlyginama už investicijas į produktų ir procesų, įskaitant naujoviškas darbo organizavimo formas, mokslinius tyrimus bei inovacijas. Šiomis aplinkybėmis svarbus vaidmuo tenka socialiniams partneriams. Dabartiniais teisės aktais, savireguliavimu ir bendra socialine atsakomybe tokioms pastangoms nubrėžiamos aiškios gairės, tačiau svarbu toliau atidžiai stebėti naujas taisykles ir užtikrinti, kad jomis nebūtų per daug didinama našta įmonėms arba varžomos inovacijos, ir kad jomis būtų plačiau remiamos atviros ir sąžiningos pasaulio rinkos. Turi būti pripažįstamas ir stiprinamas viešojo sektoriaus institucijų vaidmuo. Valstybių narių inovacijų politikos stebėsena aiškiai rodo tendenciją plėsti inovacijų strategijos taikymo sritį ir rinktis priemones, kuriomis įgyvendinami platesni visuomenės tikslai. Nepaisant šių pastangų, viešojo sektoriaus perkamosios galios panaudojimo inovacijoms skatinti potencialas lieka daugiausia nepanaudotas. Atsižvelgiant į numatomus biudžeto suvaržymus, dideliu postūmiu inovacijoms turėtų tapti tai, kad turint mažiau išteklių viešąsias paslaugas galbūt reikės teikti taip pat gerai ar geriau. Viešųjų paslaugų teikimo kokybę, veiksmingumą ir atitiktį paklausai taip pat gali pagerinti naujos technologijos, visų pirma IRT. Inovacijoms vykdyti reikia investuotojų, kurie būtų pasirengę rizikai ir tam, kad pelno gali tekti laukti ilgai. Pagaliau Europos pramonės konkurencingumas ir gebėjimai diegti inovacijas visų pirma priklausys nuo galimybės naudotis pagrindinėmis technologijomis, susijusiomis su dideliu mokslinių tyrimų ir plėtros intensyvumu, greitais inovacijų ciklais, didelėmis išlaidomis ilgalaikiam turtui įsigyti ir labai kvalifikuotais darbuotojais, ir šias technologijas įsisavinti. Dėl sudėtingumo, susijusio su tokių technologijų kūrimu ir galimybe jomis pasinaudoti, aprėpties, dydžio ir lygio visi veikėjai turės pasiekti susitarimą dėl tokių technologijų, be to, ne tik Europos lygmeniu, tačiau ir valstybėms narėms bei regionams reikės daugiau bendradarbiauti ir kurti strateginį požiūrį, kuriuo būtų skatinamos tvirtesnės mokslinių tyrimų bendruomenių ir pramonės partnerystės. Kritinių kliūčių verslininkams sudaromose pagrindinėse veiklos sąlygose pašalinimas Nepaisant tobulinimų, ES inovacijų sistema ir toliau turi trūkumų, kurie daro neigiamą įtaką rinkos atlygiui ir paskatoms didinti privačias investicijas į inovacijas, ir dėl to minėtos investicijos yra mažesnės už pagrindinių konkurentų daromas investicijas: bendroji rinka turi būti baigta kurti įvairiose srityse, teisinė intelektinės nuosavybės apsaugos sistema tebėra nebaigta, rizikos kapitalo rinka yra susiskaldžiusi ir finansavimas nuosavu kapitalu nedidelis, standartizacijos procesas nepakankamai suderintas su mokslinių tyrimų rezultatais ir rinkos poreikiais, verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų sričių žinių trikampį reikia toliau stiprinti, o ES ir toliau trūksta pagrindinės infrastruktūros inovacijoms skatinti. Nors padaryta didelė pažanga, būtina toliau stiprinti ES švietimo sistemų pajėgumus prisidėti prie inovacinės ir paslankios žinių visuomenės. Tinkamai žinias apsauganti teisinė sistema yra būtina inovacijų visuomenės sąlyga. Intelektinės nuosavybės teisių srityje, be kita ko, nepavykus įvesti Bendrijos patento, ES vis dar nesudaro palankių sąlygų inovacijų kūrimui ir sklaidai. Europos patentų sistema, palyginti su JAV ir Japonijos, yra brangi ir susiskaldžiusi, varžanti inovacijas. Mokesčio už patento išdavimą skirtumas, palyginti su šiomis šalimis, yra didelis ir nėra mažinamas. Pats laikas keisti susidariusią padėtį. Komisijos autorių teisių politikos pastangomis buvo siekiama toliau plėtoti atsirandančią ES tarpvalstybinę žinių sklaidos rinką. Naujiems skaitmeniniams produktams, paslaugoms ir verslo modeliams, kurie klesti atviroje erdvėje, kurti būtina palanki ir nuspėjama teisinė sistema. Būtina labiau įvertinti paslaugų, kaip modernioms pramonės šalims būdingą požymį, įtaką ir jų inovacinį potencialą ekonomikai ir visuomenei apskritai. Kad būtų plačiau įsisavinamos paslaugų inovacijos, būtina didinti pasitikėjimą naujomis paslaugomis ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms teikiamą paramą geriau pritaikyti prie konkrečių tokių paslaugų poreikių. Be to, inovacijoms būtina sukurti pagrindinę infrastruktūrą (kaip antai plačiajuostis ryšys ir elektros tinklai) ir atskleisti jų potencialą per naujas paslaugų ir taikymo galimybes. Būtinos tolesnės pastangos, siekiant skatinti e. įgūdžius ir IRT naudojimą tvariai ekonomikai ir spręsti ateities interneto uždavinius, pavyzdžiui, programinės įrangos kaip paslaugos ir nuotolinių išteklių paslaugos (angl. cloud computing). Nepaisant didelių pastangų, pažanga siekiant pagerinti Europos rizikos kapitalo sektoriaus – pagrindinio inovacijų finansavimo šaltinio – tarptautinį konkurencingumą ir veiklos rezultatus buvo lėta. Struktūriniai Europos verslo pradžios finansavimo rinkos trūkumai tebėra nepašalinti, įskaitant privačių investuotojų stoką, rinkos susiskaldymą ir mažą pelną. Dėl ekonomikos nuosmukio rinkti lėšas ir pasitraukti tampa dar sunkiau. ES inovacijų sistemos valdymo gerinimas Bendrija ėmėsi tam tikrų iniciatyvų, tačiau būtina politikos ir priemonių įvairiuose lygmenyse sąveika Europos Sąjungoje nesukurta. Geras to pavyzdys – santykinai lėtai įgyvendinama neseniai pradėta Pirmaujančios rinkos iniciatyva. Būtina iš esmės gerinti politikos koordinavimą, siekiant remti inovacijas regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis, taip pat būtina geresnė valdymo sistema, paremta subsidiarumo principais, tačiau kuria būtų daugiau išnaudojama papildoma nauda, gauta valstybėms narėms nustatant bendrus uždavinius, sutariant dėl bendrų veiksmų ir dalijantis gerąja patirtimi. Taip pat reikėtų iš esmės gerinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, visų pirma gerosios patirties mainus su JAV. Inovacijoms centriniu ES lygmeniu remti skirtas finansavimas ir toliau buvo nedidelis, tiek palyginti su ES biudžetu, tiek su daugeliu nacionalinių biudžetų, ir sudarė net mažiau nei 5 % viešųjų išlaidų moksliniams tyrimams pagal Mokslinių tyrimų bendrąją programą. Net 67 mln. EUR, kurie 2009 m. skirti ekologinių inovacijų įsisavinimui rinkoje skatinti tam, kad būtų sprendžiamas išteklių efektyvumo ir klimato kaitos klausimas, nėra daug, atsižvelgiant į šių klausimų svarbą. Kita vertus, tai, kad pagal Sanglaudos politiką skirta didesnė investicijų į inovacijas dalis, yra labai svarbu stiprinant mokslinių tyrimų ir inovacijų srities pajėgumus konvergencijos regionuose. Skaitlingumo atžvilgiu ES netrūksta inovacijų rėmimo programų. Problema – kritinės masės ir nuoseklumo stoka. Šiandien inovacijų paramos srityje veikia septynios Komisijos tarnybos, įvairios agentūros ir 20 komitetų, sudarytų iš valstybių narių atstovų. Neseniai vykdytos viešos konsultacijos dėl viešojo sektoriaus paramos inovacijoms veiksmingumo rodo atotrūkį tarp bendrovių lūkesčių ir inovacijų rėmimo priemonių rezultatų ar pobūdžio. Didžioji dauguma bendrovių ragina spartinti procedūras, o 75 % ištirtų bendrovių tikisi, kad bus supaprastintos dalyvavimą ES projektuose reglamentuojančios taisyklės. Iš tiesų, sudėtingos Bendrijos finansavimo programos papildo daugybę nacionalinio ir regioninio lygmenų priemonių, ir tampa sunku rasti tinkamą finansavimą. Todėl būtina nustatyti aiškias struktūras ir iš esmės supaprastinti dalyvavimą reglamentuojančias taisykles, taikomas visam inovacijų finansavimui, nepriklausomai nuo jo kilmės. Tai sustiprintų visą inovacijų sistemą ir sudarytų sąlygas veiksmingiau išnaudoti lėšas ir priemones, užtikrinant geresnį MVĮ dalyvavimą. 4. IŠVADA Iš pastaraisiais metais padarytos pažangos analizės matyti, kad ES inovacijas teisingai pasirinko pagrindine sėkmingos ateities varomąja jėga. Tačiau, norint ES padaryti palankiausia erdve inovacijoms, reikia tam skirti nuolatinį dėmesį, be to, reikia geriau išnaudoti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių partnerystės potencialą visais lygmenimis imantis tiksliau orientuotų ir geriau koordinuotų veiksmų. Todėl, remdamasi šiame komunikate išnagrinėtais pasiekimais ir pristatyta įgyta patirtimi, ir kaip reikalavo Europos Vadovų Taryba, Komisija ketina nagrinėti galimybę valstybėms narėms iki 2010 m. pavasario pateikti Europos inovacijų aktą, į kurį bus įtrauktos visos darnaus vystymosi sąlygos ir kuris bus pagrindinė sudėtinė Europos reformų darbotvarkės dalis. |