| Biuras namuose ALDONA STEPONAVIČIŪTĖ Valanda rytiniuose ir vakariniuose | |
| automobilių kamščiuose, apsipirkinėjimas piko valandomis, priekabių ieškantis | |
| bosas, nuolat burbantys kolegos... Viso to galima išvengti nusprendus dirbti | |
| namuose. Kita vertus, nusprendus dirbti namuose atsisakoma ne tik to, kas darbe | |
| erzina, bet ir to, kas džiugina. Nebegalėsi su bendradarbiais aptarti mėgstamo | |
| serialo herojų nuotykių, nepasijuoksi iš spontaniškai vietoje gimstančių | |
| juokelių ir nesužinosi naujausių paskalų. Dirbdamas namuose ilgainiui gali | |
| pasijusti izoliuotas. Jeigu mėgstate dirbti vienas, tikėtina, kad darbas namuose | |
| bus produktyvesnis. Tačiau jeigu jus pakylėja ir įkvepia bendravimas, jo netekęs | |
| galite prarasti norą ir entuziazmą dirbti. Darbas namuose, nesvarbu, ar įkūrėte | |
| individualią įmonę, ar dirbate kitai ar kelioms organizacijoms, tinka ne visiems | |
| žmonėms. Visgi šis reiškinys sparčiai populiarėja. Beje, JAV jau įsigali naujas | |
| terminas – klajoklio darbo stilius, nes vystantis interneto technologijoms | |
| darbas namuose tampa darbu lauke, paplūdimyje, miesto centre. Šios šalies | |
| mokslininkų duomenimis, „žinių “profesijų darbuotojai mažiau nei trečdalį laiko | |
| dirba tradicinėje darbo aplinkoje – biure, trečdalį – namuose ir likusią laiko | |
| dalį dirba kavinėje, parke ant suolelio ar kitoje įkvepiančioje aplinkoje. | |
| „Žalia “tendencija „Telework “asociacija, vienijanti Jungtinės Karalystės | |
| dirbančiuosius namuose, skelbia, kad toks darbo stilius yra ypač naudingas | |
| žmogui individualiai (padeda išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir gyvenimo), | |
| bendruomenei (suteikia sąlygas dažniau bendrauti kaimynams), visuomenei (sutaupo | |
| transporto išlaidas) bei aplinkai (sumažėja teršalų kiekis, nes žmonės rečiau | |
| važinėja automobiliais). Atrodytų, nieko nuostabaus, kad asociacija pateikia | |
| duomenis, pateisinančius jos egzistavimą. Tačiau darbo namuose ekologiškumą | |
| patvirtina ir JAV atlikti tyrimai: apskaičiuota, kad vidutinis valstybinės | |
| įstaigos darbuotojas, dirbdamas namuose tris dienas per savaitę, per metus | |
| sutaupytų beveik 6 tūkstančius dolerių, išleidžiamų transportui. Į aplinką tokiu | |
| atveju būtų išskiriama 4 kg mažiau teršalų. Žinoma, Lietuvoje šie skaičiai | |
| nebūtų tokie dramatiški. Beje, to paties tyrimo metu nustatyta, kad pagal | |
| turimas galimybes (interneto ryšys, galimybė prieiti prie duomenų bazių, namų | |
| aplinkos tinkamumas) namuose kelias dienas per savaitę galėtų dirbti net 96 | |
| proc. valstybinių įstaigų darbuotojų. Tačiau tik pusė iš jų svarsto apie šią | |
| galimybę. Visgi, nepaisant ekonominių ir ekologinių privalumų, darbas namuose | |
| yra nemažas iššūkis. Pavojai ir pagundos Viena pagrindinių baimių, kurias | |
| įvardija žmonės, svarstydami galimybę dirbti namuose, yra izoliacija. Darbe yra | |
| kolegų, kuriems gali pasiguosti, kai tau bloga diena, paprašyti, kad padėtų | |
| sugedus kompiuteriui ar susidūrus su nežinomu klausimu. Tad, prieš nuspręsdamas | |
| dirbti namuose, turite sau atsakyti į klausimą, kiek jums svarbi kitų žmonių | |
| draugija. Net jeigu laikote save užsisklendusiu ir nemėgstančiu bendrauti | |
| žmogumi, darbas be jokių socialinių kontaktų galiausiai jums įkyrės. Psichologai | |
| siūlo į dienotvarkę įtraukti pasimatymus su draugais, popietes su kolegomis arba | |
| vieną dieną per savaitę praleisti darbe. Turite pats rodyti iniciatyvą | |
| bendrauti. Būtinai dalyvaukite įmonės vakarėliuose ir susirinkimuose. Darbas | |
| namuose – kupinas pagundų. Tik prisėdote prie kompiuterio, kai staiga | |
| prisiminėte, kad neiškraustėte indaplovės ar skalbyklės. Nuėjote į vonią, o ten | |
| – dėmė ant veidrodžio prašyte prašosi būti išvalyta. Jau sėsite prie darbo, bet | |
| tuoj pareis iš mokyklos vaikai, o jūs dar neparuošėte pietų. Ir taip toliau... | |
| Dirbti namuose geriausiai sekasi drausmingiems žmonėms. Jūs toks esate, jei | |
| visada darbus atiduodate laikydamasis terminų ir grafiko, jei įvykdote visus | |
| savo įsipareigojimus, nemėgstate atidėlioti užduočių. Tačiau, jei esate linkęs | |
| nuolaidžiauti sau, tikėtina, kad namuose, saugioje aplinkoje be priežiūros ši | |
| jūsų savybė išvešės. Todėl stenkitės kiekvienai savo darbo dienai sugalvoti | |
| užduotis ir tikslą. Susirašykite juos dienotvarkėje ar ant paprasto balto lapo | |
| ir pasidėkite gerai matomoje vietoje. Dar daugiau drausmės įsivesite, jei prie | |
| kiekvieno darbo parašysite, per kiek laiko jį atlikote. Jei namai ir biuras yra | |
| ta pati vieta, kyla pavojus nuolat dirbti. Internetas, suteikiantis neribotą | |
| pasirinkimo, kur ir kada dirbti, laisvę, įkalina žmones, paversdamas juos | |
| priklausomus nuo nuolatinio elektroninio pašto tikrinimo. Modernios | |
| technologijos, leidžiančios akimirksniu susisiekti su visu pasauliu, tarsi daro | |
| spaudimą, jog tai ir turi būti atlikta nedelsiant. Tačiau realiai yra labai | |
| nedaug tokių profesijų, kai reikia reaguoti į užklausą tuojau pat. Todėl net ir | |
| dirbdamas namuose turėkite savo darbo ir poilsio valandas. Laisvieji pilotai | |
| Praėjusią savaitę vieną dieną dirbau namuose. Turėjau paimti interviu telefonu, | |
| tad kitus darbus susidėliojau taip, kad nereikėtų užsukti į kontorą. Tą dieną | |
| prisimenu kaip vieną gražiausių šį mėnesį. Viskas vyko sklandžiai ir | |
| produktyviai. Į dienotvarkę tilpo ir ilgas pasivaikščiojimas, ir pietų | |
| gaminimas, ir daug nuostabių ramių akimirkų. Jeigu tik turite valios ir | |
| galimybių įveikti pagundas bei pavojus, darbas namuose gali tapti tikra palaima. | |
| Galite atrasti, kad jums dieną geriausiai pradėti nuo ilgo pasivaikščiojimo | |
| lauke – taip aiškiau susidėlioja mintys, o galva tampa skaidri nuo gryno oro. | |
| Darbas namuose puikus tuo, jog gali pasirinkti dienos metą, kai esi | |
| produktyviausias. Laisvas pasirinkimas reiškia, kad neturint jėgų ar įkvėpimo | |
| dirbti galima produktyviai užsiimti visiškai kita veikla: iššveisti dušo kabiną, | |
| pagaminti pietus, susitvarkyti kambarius. Kontoroje „kita “veikla būtų naršymas | |
| po internetą, paskalų aptarinėjimas su kolegomis ar ilgos kankinančios minutės | |
| spoksant į ekraną – tuščias ir neprasmingas apsimetinėjimas, jog dirbi, po kurio | |
| jautiesi išsekęs ir nelaimingas. Sociologas Jamesas Katzas teigia, kad vis | |
| populiarėjantis darbas namuose rodo istorinę produktyviosios ir socialinės | |
| sferos reintegraciją. Ankstesnėse medžiotojų, žemdirbių ir amatininkų | |
| visuomenėse fizinė erdvė nebuvo dalijama į skirtą darbui, šeimai ir žaidimams. | |
| Pavyzdžiui, kalviai dirbdavo namuose greta savo šeimos, aktyviai dalyvaujant | |
| kaimelio bendruomenei. Darbas ir namai atsiskyrė tik išsivysčius kapitalizmui, | |
| padidėjus darbo krūviui. Toks atskyrimas buvo laikomas norma ir biurokratinėje, | |
| skaitmeninėje visuomenėje. Tačiau dabar skirtingos gyvenimo sferos ir vėl | |
| susilieja. Tai – natūrali žmogaus evoliucijos dalis. Solistas ar choristas? | |
| Australų tinklalapyje įkvepiančiu pavadinimu „flyingsolo “(angl. „skristi solo | |
| “) gausu asmeninių istorijų, liaupsinančių darbo namuose privalumus. Šis | |
| tinklalapis skirtas smulkiesiems verslininkams, neturintiems „oficialios “darbo | |
| aplinkos. Tačiau darbu namuose galima užsiimti ir nebūtinai kuriant savo verslą. | |
| Pavyzdžiui, galite tapti samdomu specialistu, atliekančiu įvairius užsakymus | |
| skirtingoms firmoms. Galite pradėti užsidirbti ir iš savo hobio – tai gali būti | |
| papildomas darbas. Dirbdamas kelioms įmonėms esi savotiškai nepriklausomas nė | |
| nuo vienos iš jų: kai prastai sekasi vienur, gali dėti pastangas, kad pasisektų | |
| kitur. Darbas namuose – tai ne karjera tradicine šio žodžio prasme. Todėl jis | |
| netinkamas žmonėms, kuriems rūpi turėti vis daugiau pavaldinių ir galimybių | |
| vadovauti, tiems, kurie trokšta kopti karjeros laipteliais ir prie savo pareigų | |
| turėti „vyr. “, „gen. “ar kitokį žodį. Turintis smulkų, kad ir labai pelningą | |
| „versliuką “ir dirbantis namuose žmogus niekada neužsitarnaus tiek aplinkinių | |
| pagarbos, kiek didelės įmonės vadovas. Be to, dirbančiųjų namuose tyrimų | |
| rezultatai yra nevienareikšmiai. Viena vertus, tokie žmonės patiria mažiau su | |
| darbo aplinka susijusio streso (nemaloni darbo atmosfera, triukšminga aplinka, | |
| priekabus viršininkas), kita vertus, kelioms firmoms dirbantis specialistas | |
| dažnai jaučia nerimą, jog tuoj neturės užsakymų, ir ima dirbti bet ką, kad tik | |
| to neatsitiktų. Jeigu nusprendėte dirbti namuose, gerai apgalvokite visus | |
| pliusus ir minusus, susijusius su tokia veikla. Darbas namuose gali tapti ir | |
| palaima, ir prakeikimu. Tai priklauso tik nuo jūsų paties. PRODUKTYVIAI DIRBTI | |
| NAMUOSE Inicijuokite bendravimą. Dirbdamas kontoroje kasdien matote tuos pačius | |
| veidus. Dirbdamas namuose matysite veidus žmonių, apie kurių egzistavimą nė | |
| nesusimąstote, – tai paštininkė, vaikus auginanti kaimynė, pensinio amžiaus | |
| žmogus parduotuvėje. Bendravimas su šiais žmonėmis taip pat gali įkvėpti ir | |
| suteikti energijos. Pasinaudokite galimybe išsikrauti. Kai darbe jums bloga | |
| diena, galite pasišnekėti su bendradarbiais. Kai bloga diena pasitaiko namuose, | |
| išnaudokite tą energiją būtiniems atlikti darbams – išplaukite langus, | |
| susitvarkykite spintą. Tvarkingai renkitės. Tai, kad dirbate namuose ir niekas | |
| jūsų nemato, nereiškia, jog galite dirbti vilkėdamas pižamą. Vilkimi drabužiai | |
| labai veikia mūsų savijautą. Jei darbingas jaučiatės su švarku, jį ir | |
| apsirenkite. Sukurkite atstumą. Išėjimas ir grįžimas iš darbo tai procesas, | |
| kurio metu „atsijungiama “nuo vienos veiklos ir „įsijungiama “į kitą. Dirbant | |
| namuose tokio perėjimo nėra. Todėl po darbo dienos atlikite ritualą, pavyzdžiui, | |
| pusvalandį pasivaikščiokite. Taip sukursite atstumą tarp darbo ir namų. AR | |
| GALĖTUMĖTE DIRBTI NAMUOSE? Peržiūrėkite klausimus. Jei į daugelį iš jų | |
| atsakysite „taip “, darbas namuose gali būti jums tinkama galimybė. Ar turite | |
| kuo užsiimti ir gerai jaučiatės būdamas vienas? Ar jūsų profesija susijusi su | |
| kūryba, tam tikro produkto gaminimu? Ar dažnai darbe sėdite ir galvojate „kad | |
| tik jie nuliptų man nuo galvos, tada pradėčiau dirbti “? Ar mokate efektyviai | |
| planuoti savo laiką? Ar atliekate darbus iki nustatytų terminų, net jei niekas | |
| jums jų neprimena? Ar esate pats sau griežčiausias kritikas? Ar jus erzina darbe | |
| sklandančios paskalos? Ar žodis „laisvė “jums pakutena paširdžius? Ar | |
| viršvalandžiai jums yra retenybė? Ar turite daug socialinių kontaktų ir esate | |
| linkęs rodyti iniciatyvą bendrauti? | |
| Dviračių takai - pinigai į balą Sostinės savivaldybės atlikti tyrimai rodo, kad | |
| pėsčiomis ir dviračiais po miestą keliauja per 30 proc. vilniečių, tačiau | |
| ekologiško transporto idėja atsigręžė prieš miestiečius, nes mėgėjai švilpti | |
| dviračiais ėmė kelti pavojų pėstiesiems. Iškoneveikė mamą Jauna vilnietė, | |
| paskambinusi į redakciją, papasakojo, kad buvo sūriais žodžiais iškoneveikta | |
| dviratininko, jog nepasitraukė iš kelio ir dviratininkui teko sustoti. Pasak | |
| pasipiktinusios tokiu dviratininko elgesiu mamos, dviratininkas vos neįsirėžė į | |
| vežimėlį, kuriame sėdėjo jos vaikutis. Šoką patyrusi moteris tikino, kad K. | |
| Kalinausko gatvėje, kurioje ji gyvena, dviračių takai vingiuoja šaligatviais, | |
| vietomis taip susiaurėjančiais, kad pėstieji ir dviratininkai negali | |
| prasilenkti, o neišvengiami susidūrimai tampa konfliktų priežastimi. Ypač kai | |
| vadinamaisiais dviračių takais švilpia grupė dviratininkų. Oranžinis palikimas | |
| Daugelis vilniečių jau pamiršo prieš penkerius metus absoliučiu krachu | |
| pasibaigusią akciją „Oranžinis dviratis”, kurios iniciatoriumi buvo tuometinis | |
| Vilniaus meras Artūras Zuokas. Akcija norėta paskatinti vilniečius senamiestyje | |
| ir miesto centre važinėti dviračiais, o automobilius palikti stovėjimo | |
| aikštelėse. Centrinėje miesto dalyje buvo įrengtos vietos, kur galima buvo | |
| pasiimti oranžinį dviratį ir juo važiuoti į reikiamą vietą. Miesto valdžia | |
| naiviai tikėjosi, kad dviračiais pasinaudoję piliečiai paliks juos numatytose | |
| vietose. Deja, oranžiniai dviračiai taip greitai išgaravo nežinomomis kryptimis, | |
| kad akcija iškart užspringo. Liko tik dviračių laikymo stovai ir dviračių | |
| maršrutų punktyrai. Kadangi akcijai „Oranžinis dviratis” buvo rengiamasi | |
| skubotai, įrengti visaverčių dviračių takų nebuvo įmanoma. Tuometiniai | |
| savivaldybės planuotojai rado išeitį - dviračių takus... nupiešė. Kitaip | |
| tariant, daugelio miesto centro gatvių bei gatvių vedančių į miegamuosius | |
| rajonus šaligatviai buvo padalyti pusiau - punktyrais juose buvo nužymėtos | |
| juostos dviračių eismui. Tokios skubotos akcijos visada perša mintį, kad jos | |
| skirtos tik pinigų plovimui, o ne miestiečių labui. Visaverčių takų - mažai | |
| „Oranžinės akcijos” palikimas - nupiešti dviračių takai miestiečiams dabar | |
| atsirūgsta pavojingomis situacijomis. Vienas Karoliniškių gyventojas, kuris kas | |
| rytą T. Narbuto gatvės šaligatviu eina į darbą Žvėryne, pasakojo, kad geriau | |
| žingsniuoti tarp važiuojamosios gatvės dalies ir šaligatvio žaliuojančia veja, | |
| nes didžioji šaligatvio dalis punktyru atskirta dviračių eismui. Tad kiekvieną | |
| kartą tenka gūžtis, kai pro šalį į pakalnę prašvilpia dviratininkas. Greitis | |
| toks, kad susidūrimas su pėsčiuoju ir pastarajam, ir dviratininkui baigtųsi | |
| tragiškai. Tokį stresą pėstieji patiria daugelyje sostinės vietų, nes, pasak | |
| Vilniaus savivaldybės eismo organizavimo skyriaus vedėjo Henriko Mackelos, | |
| Vilniuje dabar yra 80 km dviračių takų, tačiau dauguma jų - nupiešti. Vilniečiai | |
| skundžiasi tokia padėtimi, tačiau kiekvieną pavasarį dviračių takų priežiūros | |
| konkursus laiminčių įmonių „Eismas”, „Punktyras” ar, kurias įvardija sostinės | |
| savivaldybės šaltiniai, dažytojai atnaujina šaligatviais vingiuojančius | |
| punktyrus, nors akivaizdu, kad už šiam beprasmiam darbui nuo „Oranžinės akcijos” | |
| laikų išleistą milijoninę sumą jau buvo galima nutiesti visaverčius dviračių | |
| takus. Bet, matyt, į dažus investuoti patraukliau, nes kasmet daugelį nupieštų | |
| dviračių takų reikia atnaujinti. Transporto eksperto prof. Algimanto | |
| Ambrazevičiaus teigimu, nupieštiems dviračių takams pinigai švaistomi | |
| nepagrįstai. Daug kur užtektų tik rodyklių, nukreipiančių dviračių eismą, tad | |
| galima būtų atsisakyti kilometrinių punktyrų, tačiau svarbiausia - dviračių | |
| takus reikia kruopščiai suplanuoti, o tik tada šaligatvius skelti į dvi zonas. | |
| UAB „Urbico”, kuri sostinėje ženklina „pieštus” dviračių takus, atstovės Vilmos | |
| Mažutytės teigimu, kas pavasarį savivaldybės užsakymu jie atnaujinami - ant | |
| šaligatvių perpiešiami vieną kartą, o ant grindinio - kelis kartus per sezoną. | |
| Dviračių takų atnaujinimo kaštai įtraukiami į bendrą sumą, kuri mokama už gatvių | |
| ženklinimą. V. Zabutytė pripažįsta, kad daugumos Vilniaus gatvių šaligatvių | |
| plotis - nepakankamas, kad jame išsitektų dviratininkai ir pėstieji, tačiau jų | |
| perplanuoti nesirengiama. | |
| Estija nenori skolintis iš TVF Estija nenori skolintis iš institucijų, kurios | |
| Estijai vėliau diktuos savo taisykles. Tai Latvijos laikraščiui „Dienas Bizness | |
| “sakė Estijos finansų ministras Ivaris Padaras (Ivari Padar), atsakydamas į | |
| klausimą, ar Estija ketina skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ar | |
| Europos Komisijos. „Ne, mes neketiname skolintis iš tokių institucijų kaip TVF. | |
| Mes ketiname savo problemas spręsti savo turimomis priemonėmis. Mes stengiamės | |
| nepanikuoti ir vengti rizikingų sprendimų. Nenorime skolintis iš institucijų, | |
| kurios vėliau mums diktuos savo taisykles “, - sakė I. Padaras. Kalbėdamas apie | |
| Latvijos atvejį Estijos finansų ministras sakė negalįs šiuo metu atsakyti į | |
| klausimą, ar Latvija padarė klaidą pasiskolindama iš TVF. Jo teigimu, sudėtinga | |
| vertinti Latvijos padėtį. Latvijos ir Estijos problemos yra labai panašios, | |
| tačiau Estija turi daugiau rezervų, todėl gali atidžiau rinktis, iš ko | |
| skolintis. | |
| Specialiosios tarnybos įpareigotos ištirti „Lietuvos energijos “sudarytas | |
| sutartis. Nepaisant gresiančių patikrinimų, šios įmonės vadovas Rymantas | |
| Juozaitis jaučiasi ramus - įmonė geriausiomis sąlygomis užtikrino Lietuvai | |
| elektros tiekimo saugumą iki 2015 metų. Trečiadienį paskelbta apie premjero | |
| Gedimino Kirkilo kreipimąsi į Valstybės saugumo departamentą, Specialiųjų tyrimų | |
| tarnybą (STT), ūkio ministrą ir Valstybės kontrolę, kad būtų ištirtos „Lietuvos | |
| energijos “sutartys su užsienio ir Lietuvos komerciniais subjektais dėl elektros | |
| importo ir eksporto. Tačiau R. Juozaitis tikina, kad tiesiog atnaujino seną | |
| sutartį su antrine įmone Energijos realizacijos centras. Sutartyje padaryti tik | |
| du esminiai pasikeitimai: kadangi vieninteliu „Inter RAO “atstovu Lietuvoje liko | |
| Energijos realizacijos centras, sutartis dėl elektros pirkimo sudaryta su juo, | |
| be to, padidinta elektros eksporto iš Lietuvos į Rusiją kaina. R. Juozaitis | |
| sako, kad sutartis dėl elektros energijos tiekimo negali būti sudaryta | |
| tiesiogiai su „Inter RAO “, nes ši įmonė nėra registruota Lietuvoje. Tačiau dėl | |
| kainos už elektrą „Lietuvos energija “tariasi tiesiogiai su „Inter RAO “. Vakar | |
| „Lietuvos energijos “vadovas sakė neketinąs atsistatydinti, nes esąs visiškai | |
| tikras dėl savo ir savo komandos sprendimų bei nebijąs premjero inicijuotų | |
| patikrinimų. „Jei išvados bus neigiamos, aš prisiimsiu atsakomybę “, - pripažino | |
| R. Juozaitis. „Lietuvos energijos “vadovas mano, kad kreipdamasis į | |
| specialiąsias tarnybas premjeras tiesiog norėjo užtikrinti skaidrumą ir | |
| pasitikrinti, „žinoti teisybę iki galo “. STT vadovas Žimantas Pacevičius vakar | |
| dienraščiui sakė, kad kol kas tyrimas dėl „Lietuvos energijos “sutarčių | |
| nepradėtas. „Savo kompetencijos ribose atsakysime į premjero raštą “, - žadėjo | |
| STT vadovas, tačiau užsiminė, kad šioje situacijoje daugiau eina kalba ne apie | |
| baudžiamąją atsakomybę, o derybinės grupės pavedimų nevykdymą, ir būtent ji | |
| galės spręsti dėl atsakomybės už jų nevykdymą. Ekspertų komentaras Ištrauka iš | |
| banko „DnB Nord “leidinio „Lietuvos ekonomikos perspektyvos “: Labiausiai | |
| tikėtina, kad elektrinė turės du blokus, kurių bendras galingumas sieks 3200 MW | |
| (atsargesnis variantas buvo 2000 MW). Šis Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos | |
| elektros energijos turintis užtikrinti projektas yra labai brangus ir | |
| rizikingas. Tokio galingumo jėgainės kaina pagal preliminarius skaičiavimus | |
| siektų beveik 30 milijardų litų, tačiau nepamirškime, kad metalų, statybinių | |
| medžiagų, urano kainos nuolat kyla. Todėl galutinė jos vertė gali dar išaugti, o | |
| pagaminta energija - kainuoti brangiau už importuojamą, jeigu elektrinės | |
| valdytojai sieks įprasto pelningumo. Šioje situacijoje nesuvokiama, kodėl Seimas | |
| priėmė itin atsakingą sprendimą, remdamasis vienintele projekto ekspertize, | |
| kurios vertė tik 20 tūkstančių litų. Spaudžiant laikui, sunku tikėtis, kad iki | |
| pasirašant sutartis su užsienio partneriais bus atliktas visapusiškas | |
| nepriklausomas tyrimas. O juk reikia nuspręsti ne tik tai, ar statyti AE, bet ir | |
| kokio ji bus dydžio. Lietuva gali tapti savo nepakankamai apgalvotų pažadų | |
| Lenkijai ar kitoms partnerėms įkaite. | |
| Vakar Seimas vargais negalais priėmė į vėlyvą vakarą nustumtą naują Saugaus | |
| eismo įstatymą. Šį sprendimą parlamentarai vilkino kelias savaites, nepaisydami | |
| visą Lietuvą sukrėtusios šiurpios avarijos Skuodo rajone, nusinešusios trijų | |
| vaikų gyvybes. Tačiau parlamentarams neužteko laiko patvirtinti Administracinių | |
| teisės pažeidimų kodekso pataisų, kurios nustatytų griežtesnes bausmes už | |
| sunkius eismo taisyklių pažeidimus. Priimtame įstatyme, kuris įsigalios po | |
| pusmečio, be kita ko, numatyta, kad pradedantiems vairuotojams bus išduodami 2 | |
| metus galiojantys laikinieji vairuotojo pažymėjimai. Jie į nuolatinius gali būti | |
| pakeisti tik po to, kai vairuotojai užbaigs papildomus mokymus. Taip pat | |
| numatyta, kad asmeniui, iš kurio teisė vairuoti transporto priemonę buvo atimta | |
| ilgiau negu vieneriems metams, vairuotojo pažymėjimas grąžinamas tik pasibaigus | |
| šios teisės atėmimo laikui ir iš naujo išlaikius egzaminą. Seimo nariai | |
| neįpareigojančiu protokoliniu nutarimu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, kad | |
| ji atšauktų daug diskusijų visuomenėje sukėlusį įsakymą, nurodantį senesnių nei | |
| 13 metų automobilių technines apžiūras atlikti kasmet, o ne kas dvejus metus, | |
| kaip yra dabar. Nors ir patvirtinę Saugaus eismo įstatymą, Seimo nariai nerado | |
| galimybės pritarti ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms, kurios | |
| numatytų kur kas griežtesnes sankcijas neblaiviems ar nesaugiu greičiu | |
| važiuojantiems vairuotojams. Už kai kuriuos nusižengimus numatytos ne tik | |
| didesnės piniginės baudos, administraciniai areštai ir vairuotojo pažymėjimo | |
| atėmimas, bet ir automobilio konfiskavimas. Šio įstatymo, kuris turi įsigalioti | |
| nuo Naujųjų metų, priėmimas numatytas gruodžio pradžioje. | |
| Kauno rajone prie magistralės „Via Baltica “vakar atidarytas pirmasis | |
| pretenduojančio tapti didžiausiu Baltijos šalyse logistikos komplekso statinys. | |
| „Kaunas yra labai tinkamoje logistikos veiklai vietoje, - įsitikinęs bendrovės | |
| „Via Baltika Logistika “direktorius Arūnas Tamauskas. - Šalia šio logistikos | |
| centro yra dvi pagrindinės šalies automagistralės, patogus susisiekimas su | |
| didžiaisiais miestais, daug erdvės automobiliams statyti. Čia įsikurs degalinė, | |
| kavinė, viešbutis. “ Pasak A. Tamausko, pirmajame sandėlyje visos patalpos jau | |
| išnuomotos. Taip pat jau rezervuota pusė ploto kitais metais iškilsiančiame | |
| statinyje. „Dauguma didmenine prekyba užsiimančių įmonių čia rūšiuos iš Europos | |
| šalių atvežtus produktus ir eksportuos juos į Rusiją “, -. Pirmasis logistikos | |
| miesto centras „Via Baltica Logistic “užima 25 tūkstančius kvadratinių metrų | |
| plotą, jame dirbs 42 darbuotojai. Bendrovė „Via Baltika Logistika “į pirmąją | |
| logistikos miesto dalį investavo 50 milijonų litų. Vakar taip pat įkasta | |
| simbolinė kapsulė ateities kartoms antrojo statinio statybvietėje. Iš viso čia | |
| iškils trys sandėliai, kurių bendras plotas bus 56 tūkstančiai kvadratinių | |
| metrų. Į miestelį bendrovė iš viso investuos apie 120 milijonų litų. „Kol kas | |
| Lietuva per menkai išnaudoja savo geografinę padėtį, - mano A. Tamauskas. - | |
| Valstybė visiškai neskatina logistikos centrų steigimo - verslininkai priversti | |
| investuoti ne į technologijas, bet į inžinerinius tinklus, nes veiklą pradeda | |
| plyname lauke. “ Direktoriaus nuomone, krovinių srautas per Lietuvą vis dar | |
| didelis tik dėl to, kad Baltarusija yra uždara valstybė. Tačiau ūkio | |
| viceministras Vytautas Naudužas mano, kad verslininkai baiminasi be pagrindo. | |
| „Jei situacija būtų tokia bloga, toks puikus logistikos centras nebūtų | |
| atidarytas, - kalbėjo jis. - Verslininkai gali teikti savo pasiūlymus, o mes į | |
| juos atsižvelgsime. “ | |
| Parkas. Babtų seniūnijoje, Sitkūnų kaime, prie automagistralės Kaunas - Klaipėda | |
| kursis palanki ekonominės plėtros zona - Industrijos parkas. Tam vakar pritarė | |
| Kauno rajono savivaldybės taryba. 30 ha sklype bendrovė „Komsega “ir jos | |
| partnerė JAV kompanija „North American Investment Consulting “Inc. iki metų | |
| vidurio planuoja sukurti sąlygas plyno lauko investicijoms. Industrijos parko | |
| kūrimui savivaldybės biudžeto lėšos nebus naudojamos. Vamzdynai. Žaliava | |
| „Družbos “naftotiekiu į „Mažeikių naftą “artimiausiu metu nebus tiekiama, | |
| patvirtino Rusijos Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas | |
| Konstantinas Kosačiovas. Naftotiekio darbą žadama atnaujinti tik apsisprendus, | |
| ar jį galima toliau eksploatuoti. Tai rašoma oficialiame Rusijos parlamentaro | |
| rašte Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovui Justinui Karosui. Šis dar rugsėjį | |
| kreipėsi į kolegą, prašydamas paaiškinti po pernai vasarą įvykusios naftotiekio | |
| avarijos susidariusią situaciją. Praėjusią savaitę Rusijos pramonės ir | |
| energetikos ministras Viktoras Christenka pareiškė, kad šios šalies bendrovėms | |
| netikslinga investuoti į avariją patyrusį vamzdyną. | |
| Septynių Kauno ugdymo įstaigų vadovai sako ačiū Prezidentui už milijonus, kurių | |
| akyse nėra regėję. Prezidentūra aiškina, kad V. Adamkus siūlė ne tai. | |
| „Nuoširdžiai dėkojame už materialinę paramą, dėl kurios mūsų įstaigose | |
| nešvilpaus vėjas, nevarvės lietaus vanduo į klases bei žaidimų kambarius ir mes | |
| galėsime sudaryti geresnes sąlygas mūsų vaikams ir jaunimui mokytis ir ugdytis | |
| “, - rašoma Prezidentui Valdui Adamkui skirtoje padėkoje. Ją pasirašė Juozo | |
| Urbšio ir Aleksandro Stulginskio vidurinių mokyklų, darželio - mokyklos „Saulutė | |
| “, lopšelių - darželių „Sadutė “, „Pagrandukas “, „Želmenėlis “bei vaikų ir | |
| jaunimo teatro „Vilkolakis “vadovai. Jie dėkoja už V. Adamkaus sutikimą | |
| „atsisakyti 2,1 milijono litų, numatytų 2007 metų valstybės biudžete | |
| Reprezentacinių rūmų ansambliui Vilniuje restauruoti “. Tačiau šie pinigai Kauno | |
| dar nepasiekė. Kauno A. Stulginskio vidurinės mokyklos direktorius Vytautas | |
| Dubauskas įsitikinęs: „Prezidentas pažadėjo, tikimės, kad šie pinigai ir bus | |
| skirti. Dabar tai turi nuspręsti Seimas. Prezidentas jau atsisakė tų 2 milijonų | |
| ir juos atidavė darželiams bei mokykloms. “ „Iš anksto dėkojame, nes Prezidentas | |
| pažadėjo. Tikimės, kad pinigus ir gausime “, - svarstė ir Juozo Urbšio vidurinės | |
| mokyklos direktorius Paulius Martinaitis. Lopšelio - darželio „Sadutė “direktorė | |
| Dalia Žemonienė teigė, kad įstaigos, kurios gaus lėšas, jau seniai prašėsi | |
| remonto. „Kas parinko šias įstaigas? Mes esame švietimo ir ugdymo skyriaus | |
| mokyklų remonto planuose, turime parengę techninius investicinius projektus. | |
| Turbūt tai ir lėmė. Esame vieni iš didžiausių darželių, kuriuos lanko po 240 ir | |
| daugiau vaikų “, - aiškino D. Žemonienė. Anot jos, „Sadutės “pastatai yra 34 | |
| metų senumo, nešiltinti, nekeistais langais. „Dabar tikimės, kad Seime bus | |
| pritarta, kad būtų skirta pinigų. Seimo komitetai svarsto šį pasiūlymą “, - žino | |
| direktorė. Ši milijonų istorija prasidėjo, kai Seimo narys Kęstutis Glaveckas | |
| atvirame laiške pasiūlė V. Adamkui atsisakyti Prezidentūrai skirtų pinigų ir | |
| atiduoti juos Kauno švietimo įstaigų reikmėms. Anot jo, šiam pasiūlymui šalies | |
| Prezidentas pritarė. K. Glaveckas Seime yra įregistravęs pasiūlymą kitų metų | |
| biudžeto projektui. Jis siūlo po 300 tūkstančių litų skirti keturiems Kauno | |
| lopšeliams - darželiams, po 400 tūkstančių litų - dviem miesto vidurinėms | |
| mokykloms ir dar 100 tūkstančių litų - vaikų ir jaunimo teatro pastatui | |
| rekonstruoti. Visos šios įstaigos yra Partizanų gatvėje ir V. Krėvės prospekte | |
| arba, tiksliau, Dainavos rinkimų apygardoje, kurioje į Seimą išrinktas K. | |
| Glaveckas. „Taip, visos įstaigos yra Dainavos seniūnijoje. Tai seniausias Kauno | |
| mikrorajonas. Be to, įstaigų vadovai yra aktyvūs, jau penkeri metai prašome | |
| pinigų renovacijai. Mes neturime tiek lėšų, mus gali paremti tik valstybė. | |
| Bendraujame su mūsų išrinktu K. Glavecku. Jis mums padeda, tai yra normalu, jis | |
| padėjo ne vienai įstaigai “, - dėstė D. Žemonienė. „Kodėl tik Dainavos | |
| seniūnijos mokyklos? Jūs neklauskite, nes žinote “, - nusijuokė Švietimo ir | |
| ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas. Jis pridūrė suprantąs Seimo narių | |
| rūpestį jų apygardose esančiomis mokyklomis. „Kalbu ne vien apie K. Glavecką. | |
| Seimo nariai Arimantas Dumčius, Vincė Vaidevutė Margevičienė taip pat rūpinasi | |
| švietimo įstaigų remontu “, - sakė A. Bagdonas. Jis patikslino atsakantis už | |
| švietimo įstaigų edukacinę veiklą. Švietimo ir kultūros įstaigų ūkinės veiklos | |
| planavimo skyriaus vedėja Nijolė Grybėnienė sakė, kad nieko nežino apie V. | |
| Adamkaus dėka darželiams ir mokykloms skiriamas lėšas. „Labai džiugu, jei bus | |
| pinigų. Mūsų nuomonės neklausta. Tiesa, minėtoms įstaigoms tikrai reikia remonto | |
| “, - pastebėjo N. Grybėnienė. Kauno meras Andrius Kupčinskas teigė, kad mokyklos | |
| parinktos neatsiklausus savivaldybės nuomonės. „Nežinau, kaip tas sąrašas | |
| sudarytas. Tarp Seimo narių vyksta savotiška konkurencija, kuris labiau padės | |
| savo apygardos mokykloms. Džiaugiuosi, kad į miestą ateina pinigai švietimo ir | |
| ugdymo įstaigoms, todėl švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei parašiau, | |
| kad prašome pritarti visiems Seimo narių pasiūlymams, susijusiems su parama | |
| Kauno miesto savivaldybės švietimo įstaigoms “, - teigė A. Kupčinskas. Anot jo, | |
| kitais metais savivaldybė skolinsis iki 10 milijonų litų įstaigoms remontuoti, | |
| dauguma lėšų bus skirta darželiams, kurių būklė prasta, remontuoti. 2006 - 2008 | |
| metų mokyklų renovacijos programoje numatyta renovuoti penkias Kauno mokyklas. | |
| Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė teigė, kad V. Adamkus nesiūlė pinigų | |
| skirti būtent Kauno mokykloms. „Prezidentas sakė, kad apverktina darželių ir | |
| mokyklų būklė ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Jis pritarė iniciatyvai, | |
| kad sutaupytos lėšos būtų skiriamos šių įstaigų būklei pagerinti, o ne K. | |
| Glavecko atstovaujamai rinkimų apygardai. Nebuvo kalbama ir apie lėšų kiekį “, - | |
| sakė R. Grumadaitė. Anot jos, Reprezentacinių rūmų ansamblio remonto darbai yra | |
| pradėti, bet sustabdyti. „Jei jie nebus baigti, vėliau reikės dar daugiau | |
| pinigų, nes pastatų būklė pablogės “, - pažymėjo R. Grumadaitė. Ji sakė | |
| negalinti prognozuoti, kaip elgsis Seimo nariai, kai spręs, ar skirti 2,1 | |
| milijono litų tik Kauno mokykloms. Prezidentūros kancleris Giedrius Krasauskas | |
| taip pat teigė neturįs duomenų, kad Prezidentas būtų siūlęs dalį lėšų skirti | |
| mokykloms remontuoti. K. Glaveckas vakar tikino Finansų ministerijoje jau gavęs | |
| pažadą, kad nekils problemų skiriant pinigus Kauno švietimo įstaigoms. „Suprantu | |
| tų įstaigų vadovus, kurie dėkoja iš anksto. Jie dažnai būna praradę viltį, kad | |
| pavyks suremontuoti varganai atrodančius darželius ir mokyklas “, - aiškino K. | |
| Glaveckas. Jis sakė nesistebįs Prezidentūros pozicija ir nenoru prisiminti | |
| pažadų. „Prezidentūra dabar visaip vyniojasi, bet Prezidentas viešai pažadėjo. | |
| Nemanau, kad jis laužytų pažadą ir pasielgtų kitaip “, - svarstė K. Glaveckas. | |
| Seimo narys nemano, kad elgiasi netinkamai, ieškodamas paramos tik savo rinkėjų | |
| vaikams. „Kiti Kaune rinkti Seimo nariai taip pat rūpinasi švietimo įstaigų | |
| remontu. Kaunui nuo to tik geriau, jis ir taip yra kankinamas bado dieta “, - | |
| teigė K. Glaveckas. | |
| Vilijampolės bendruomenės vaikams ir jų tėvams pasiūlyta sėsti prie kompiuterių | |
| ir kartu pažaisti kompiuterinį krepšinį. Krepšinio taisyklės tokios, kaip ir | |
| stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje NBA, o aikštėje žaidžia 5 žaidėjai prieš | |
| 5, tačiau komandos pagrindą sudaro vienas vaikas ir vienas iš tėvų, pultu | |
| valdantys žaidėjus. Jie abu rungiasi su kita tuo pačiu principu sudaryta | |
| komanda. Kompiuterinio krepšinio turnyrai kiekvieną savaitę vyksta skirtingose | |
| seniūnijos mokyklose. Tiesa, šią idėją vilijampoliečiai kol kas priima vangiai, | |
| dažniausiai turnyre dalyvauja vaikai be tėvų. Kai kurios mokyklos, kovojančios | |
| su auklėtinių potraukiu kompiuteriniams žaidimams, šią naujovę irgi priėmė | |
| nenoriai. „Mokyklos kovoja, kad vaikai neitų į kompiuterinių žaidimų salonus, | |
| bet aš manau, kad draudimais nieko nepasieksime. Tai galime padaryti tik | |
| skatindami tėvų ir vaikų bendravimą “, - įsitikinęs Vilijampolės seniūnas | |
| Gintautas Sinkevičius. Turnyras vyks iki gruodžio. Tada geriausi žaidėjai iš | |
| visų turnyre dalyvavusių mokyklų viename miesto naktinių klubų susirungs dėl | |
| nugalėtojo vardo. Pagrindinis turnyro nugalėtojas bus apdovanotas didžiuoju | |
| prizu, kurį įsteigė turnyrą parėmusios bendrovės. | |
| Žodžių mūšiu prasidėjęs koncernų „MG Baltic “ir „Vilniaus prekyba “vadovų | |
| konfliktas jų bendrovių ryšiams kol kas nepakenkė. Tačiau įtampos esama. | |
| Santykiai nenutrūko „Aprangos “generalinis direktorius Rimantas Perveneckas | |
| įsitikinęs, kad kontroliuojamos mažmeninės drabužių prekybos lyderės „Aprangos | |
| “ir populiarių „Vilniaus prekybos “prekybos centrų „Akropolis “bendradarbiavimo | |
| neturėtų paveikti pastaruoju metu įsiplieskęs koncernų vadovų konfliktas, | |
| išprovokuotas nacionalinio investuotojo kūrimo projekto. „Bendradarbiavimo | |
| nutraukimas būtų nenaudingas žingsnis - nekasame ir nekasime karo kirvio. | |
| Siūlome pačius geriausius ir komerciškiausius drabužių prekės ženklus ir | |
| „Aprangos “apyvarta, mūsų žiniomis, sudaro apie 40 procentų viso drabužių | |
| pardavimo „Akropoliuose “. Tikrai nesitikime, neprognozuojame ir nemanome, kad | |
| kilę nesutarimai pereis į atskirų įmonių lygį “, - sakė R. Perveneckas. | |
| Sutartimis bendrovės yra įsipareigojusios bendradarbiauti iki 2013 metų. | |
| Lietuvoje „Aprangos “parduotuvių pardavimas „Akropoliuose “sudaro apie 30 | |
| procentų visos įmonės grupės apyvartos. „MG Baltic “valdomos bendrovės | |
| „Mineraliniai vandenys “generalinis direktorius Julius Gendvilis „Kauno dienai | |
| “sakė, kad bendradarbiavimas su „Vilniaus prekyba “yra įtemptas. „Kaip ir visada | |
| - bendradarbiavimo sąlygos keičiasi kasdien, tačiau nepastebėjau, kad | |
| pastarosiomis dienomis jos būtų pablogėjusios. Kol kas mūsų produkcija yra šio | |
| prekybos tinklo lentynose, o kaip bus ateityje - reikia klausti „Maximos “, - | |
| kalbėjo J. Gendvilis. Tolesnio bendradarbiavimo nedrįso prognozuoti ir bendrovė | |
| „Mitnija “, stačiusi visus „Vilniaus prekybai “priklausančius „Akropolius “. | |
| „Kol kas nepasirašėme sutarties dėl Šiaulių „Akropolio “statybos ir nežinia, ar | |
| pasirašysime. Dabar sunku būtų prognozuoti, ar statysime šį objektą “, - svarstė | |
| „Mitnijos “direktoriaus pavaduotojas Raimondas Mickūnas. Jis tikisi, kad | |
| koncernų akcininkai bus suinteresuoti finansiniu rezultatu, o ilgalaikis | |
| bendradarbiavimas nenutrūks. Sužinojęs apie „Maximose “pradėtą akciją, kurios | |
| metu „Stumbro “produkcijos galima įsigyti pigiau, bendrovės „Stumbras | |
| “rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys nustebo. „Neturime resursų šiuo metu | |
| daryti nuolaidų. Mes konkuruojame ne kaina, bet kokybe, todėl jokių akcijų | |
| nerengiame “, - tvirtino A. Čiburys. Šią savaitę prekybos centruose „Maxima | |
| “tvyro „Stumbro “produkcijos išpardavimo nuotaikos. Akcijos metu „Originalios | |
| lietuviškos auksinės degtinės “, kurios talpa 0,7 litro, kaina nukrito nuo 19,79 | |
| lito iki 14,99 lito. Kai kurių ekspertų manymu, tai gali būti ženklas, kad | |
| „Vilniaus prekyba “nusprendė išparduoti šios gėrimų bendrovės produkciją ir šios | |
| pozicijas užleisti kitam stambiam gamintojui - bendrovei „Vilniaus degtinė “. | |
| „Mūsų produkcija vis dar yra „Maximos “lentynose, o ateityje gali visko | |
| atsitikti, tikiuosi, kad rinkoje veikiame nepriklausomai nuo akcininkų simpatijų | |
| “, - vylėsi A. Čiburys. „Maximos “rinkodaros direktorius Giedrius Juozapavičius | |
| tikina, kad prekybos centruose prasidėjusi „Stumbro “produkcijos pardavimo su | |
| nuolaidomis akcija nėra susijusi su dviejų finansinių korporacijų nesutarimais. | |
| „Šio mėnesio pradžioje pradėjome iniciatyvą, kuria siekiame mažinti tam tikrų | |
| produktų kainas. Prie šios iniciatyvos prisijungia kai kurie gamintojai, tarp jų | |
| ir „Stumbras “, - „Kauno dienai “aiškino G. Juozapavičius. Anot jo, „Stumbras | |
| “yra labai svarbus tiekėjas - šio gamintojo produkcija sudaro per 60 procentų | |
| visų „Maximose “parduodamų gėrimų. Senovės mąstytojų mintimis savo nuomonę, kad | |
| valdžia privalo turėti saiką ir būti sąžininga, rengdamasi naujos atominės | |
| jėgainės projekto kūrimui, „MG Baltic “vadovas Darius Mockus praėjusį | |
| trečiadienį išdėstė spaudoje. Po to „Vilniaus prekyba “apkaltino D. Mockų, kad | |
| šis neva siekia sužlugdyti nacionalinio investuotojo formavimą, pasklido gandai, | |
| kad „MG Baltic “priklausančio alkoholio gamintojo „Stumbro “produkcijos gali | |
| nelikti „Vilniaus prekybos “tinkle „Maxima “. | |
| Dešimties kandidatų į laisvą Seimo nario vietą Dzūkijos apygardoje rinkimų | |
| kampanija kainavo beveik 400 tūkst. litų. Surašyti keli protokolai Daugiausiai | |
| lėšų agitacijai surinko ir išleido kampanijos lyderiai - konservatorių atstovas | |
| Kęstutis Čilinskas bei Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas. Vyriausioji | |
| rinkimų komisija (VRK) gavo galutines spalio mėnesį Dzūkijos vienmandatėje | |
| apygardoje vykusių parlamentaro rinkimų kandidatų finansines ataskaitas apie | |
| agitacinei kampanijai surinktas ir panaudotas lėšas. VRK pirmininkas Zenonas | |
| Vaigauskas dienraštį informavo, kad dabar tikrinama, ar ataskaitos atitinka | |
| tikrovę. Tai darys ir VRK, ir Mokesčių inspekcija. „Mes dabar iš įvairių | |
| visuomenės informavimo priemonių gauname žinias apie tai, kiek ten kampanijos | |
| metu buvo paskelbta rinkimų agitacinės medžiagos. Lyginame tą medžiagą su | |
| gautomis ataskaitomis. Pirminiais duomenimis, didelių pažeidimų nepadaryta “, - | |
| tvirtino Z. Vaigauskas. Tačiau, pasak jo, yra surašyti keli protokolai „dėl ne | |
| itin didelių pažeidimų, kai pastebima, kad kokia nors rinkimų agitacinė medžiaga | |
| nebuvo deramai pažymėta ir ataskaitose neatsispindi, kaip už ją atsiskaityta “. | |
| Tie protokolai susiję su kandidatų V. Uspaskicho bei „Tvarkos ir teisingumo | |
| “iškelto Antano Terlecko agitacine medžiaga. Anot Z. Vaigausko, nė vienas | |
| kandidatas nedeklaravo viršijęs įstatymo numatytų „lubų “tokioms agitacinėms | |
| kampanijoms - 79010 litų. V. Uspaskichą rėmė jo įmonės Finansavimo ataskaitos | |
| rodo, kad V. Uspaskicho rinkimų kampaniją parėmė jo paties įmonės. „Krekenavos | |
| pašarai “savo šeimininko agitacijai skyrė 39 tūkst. litų, „Vikeda “- 21 tūkst., | |
| „Krekenavos mėsa “- 19 tūkst. litų. K. Čilinskui visus 79 tūkst. litų skyrė | |
| Tėvynės sąjunga, kuri jį ir iškėlė. Tik iš partinių lėšų taip pat buvo | |
| finansuota Liberalų sąjūdžio kandidatės Ramutės Orenienės, socialdemokratės Onos | |
| Balevičiūtės, valstietės liaudininkės Monikos Ražanauskienės bei partijos | |
| „Tvarka ir teisingumas “kandidato A. Terlecko rinkimų kampanijos. Davė įvairios | |
| firmos Didžiąją dalį savo kandidato Gedimino Jegelevičiaus rinkimų agitacijai | |
| išleistų pinigų skyrė jį iškėlusi Liberalų ir centro sąjunga. G. Jegelevičius | |
| savo kampanijai paskyrė 7 tūkst. litų. Naujosios sąjungos (socialliberalų) narys | |
| Aurimas Truncė rinkimų agitacijai iš partinio iždo gavo nepilnus 3 tūkst. litų. | |
| Tačiau šį kandidatą gana gausiai parėmė įvairios Vilniaus ir Alytaus firmos. | |
| „Alytaus melioracija “skyrė 10 tūkst. litų, bendrovės „Algraižė “ir „Parama “- | |
| po 4 tūkst., „Neksalita “davė 2,5 tūkst.. Daugiausiai skyrė žiniasklaidai Visi | |
| kandidatai liūto dalį rinkimų kampanijoms skirtų lėšų „atidavė “įvairioms | |
| žiniasklaidos priemonėms už reklaminių klipų transliavimą per radiją ir | |
| televiziją bei už laikraščiuose išspausdintą agitacinę medžiagą. Tiesioginiams | |
| susitikimams su rinkėjais kandidatai išleido ne tiek ir daug. Čia labiausiai | |
| pasižymėjo V. Uspaskichas, tam skyręs beveik 12 tūkst. litų, nors pats | |
| kandidatas negalėjo dalyvauti susitikimuose su rinkėjais, nes jam agitacijos | |
| laikotarpiu buvo paskirtas namų areštas Kėdainiuose. Spalio 7 d. vykusiame | |
| pirmajame rinkimų ture daugiausiai balsų surinko ir į antrąjį turą pateko K. | |
| Čilinskas bei V. Uspaskichas. Spalio 21 d. įvykusiame antrajame ture nugalėjo ir | |
| į Seimą pateko K. Čilinskas. | |
| Premjeras Gediminas Kirkilas prieštaringai kalba apie tikruosius Atominės | |
| elektrinės įstatymo iniciatorius. Neigia savo žodžius Trečiadienį LTV laidoje | |
| „Spaudos klubas “Vyriausybės vadovas pripažino, kad vasarą skubiai Seime | |
| priimtas Atominės elektrinės įstatymo projektas parengtas nacionalinio | |
| investuotojo projekte dalyvaujančios privataus kapitalo bendrovės „NDX Energija | |
| “, valdančios VST. „Kas čia yra neskaidraus? Ką mes slepiame? Jei yra toks | |
| pasiūlymas, geresnių niekas nepasiūlė. Tas pasiūlymas yra aptartas, įteisintas | |
| įstatymu, tai kas čia yra blogo? Kas čia yra blogo, kad privatus verslas rodo | |
| iniciatyvą, jie („NDX Energija “- red. past.) šiame versle dalyvauja “, - | |
| atsakydamas į klausimus sakė G. Kirkilas. Vakar G. Kirkilas jau išsižadėjo savo | |
| žodžių ir atsakydamas į žurnalistų klausimus kalbėjo kitaip: „Netiesa, aš to | |
| nepripažinau. Pasiūlymų labai daug įvairių buvo išnagrinėta ne tik Vyriausybėje, | |
| bet ir Seimo komitetuose, tai ką, jie („NDX Energija “- red. past.) neturi | |
| teisės atnešti, jie yra viena iš kompanijų, kuri dalyvauja elektros versle. Kai | |
| priimi gerą įstatymą, tai labai daug herojų atsiranda, vien tik Seime buvo | |
| šimtai pataisų pateikta “. Nieko neprisimena Premjeras teigė, jog Atominės | |
| elektrinės įstatymą rengė pati Vyriausybė, tačiau neprisiminė nei tokios | |
| įstatymo rengėjų darbo grupės sudėties, nei už tai buvusių atsakingų pareigūnų. | |
| „Daug buvo žmonių. Neprisimenu. Tas visiškai nesvarbu, idėjos iš daug kur | |
| ateina, mes su daug kuo buvome susitikę, ir jie taip pat siūlė. Bendrų idėjų | |
| pagrindu buvo suformuluotas šis įstatymas, beje, konsultuojantis ir su mūsų | |
| partneriais, kurie dalyvaus šiame projekte “, - aiškino G. Kirkilas. Vakar Seime | |
| atsakydamas į parlamentarų klausimus premjeras pabrėžtinai teigė, jog Vyriausybė | |
| tėra Seimo vasarą priimto Atominės elektrinės įstatymo vykdytoja. Kreipėsi į | |
| prokurorus Žiniasklaida skelbė, kad už Seimo priimtą Atominės elektrinės | |
| įstatymą politikams galėjo būti sumokėtos milžiniškos sumos. Vieni šaltiniai | |
| teigia, jog įstatymas kainavo 30 milijonų litų, kiti kalba, kad suma galėjo būti | |
| dar trečdaliu didesnė. Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas vakar generalinio | |
| prokuroro Algimanto Valantino paprašė ištirti žiniasklaidoje skelbiamą | |
| informaciją, kad už Atominės elektrinės įstatymo priėmimą politikams buvo | |
| sumokėtos milijoninės pinigų sumos. Anksčiau politikai siūlė šią informaciją | |
| tirti Specialiųjų tyrimų tarnybai, tačiau ši leido suprasti, kad to nedarys. | |
| Svarstant Tėvynės sąjungai nepalankias laikinosios komisijos išvadas dėl | |
| savanorio Juro Abromavičiaus žūties konservatoriai vakar grasino kreiptis į | |
| Konstitucinį Teismą. Konservatorių grasinimai didžiajai daliai parlamentarų | |
| neturėjo jokio poveikio. Konservatorių absurdu ir nesąmonėmis vadintos išvados | |
| vakar patvirtintos po svarstymo. Dokumentui liko peržengti paskutinį laiptelį - | |
| priėmimą, kuris planuojamas gruodį. Tėvynės sąjungos atstovas Jurgis Razma vakar | |
| parlamentarus kvietė paremti jo ir kolegos Audroniaus Ažubalio parašytą | |
| atskirąją nuomonę, kurioje konservatoriai kratosi jiems metamo šešėlio. Pagal | |
| komisijos padarytą išvadą, J. Abromavičius buvo nužudytas teroristinės | |
| organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, turinčios ryšių su ankstesniais | |
| bei dabartiniais konservatorių lyderiais. Su nužudymu siejamas Algirdas | |
| Petrusevičius, kuris pagal konservatorių sąrašą buvo patekęs į Seimą, daroma | |
| prielaida, kad taip Tėvynės sąjunga apsaugojo šį žmogų nuo teisminio | |
| persekiojimo. J. Razma vakar kratėsi A. Petrusevičiaus, sakydamas, kad jis | |
| nebuvo aktyvus konservatorius, o į sąrašą pakliuvo rekomenduotas visuomeninių | |
| organizacijų. Be to, jam teko prasta vieta sąraše, negarantavusi patekimo į | |
| Seimą. Diskutuojant dėl išvadų vakar susikibo komisijoje dirbęs socialliberalas | |
| Vaclovas Karbauskis ir konservatorius Saulius Pečeliūnas. „Kas gali paneigti, | |
| kad grupė ultrapatriotų šūkį - kas ne su mumis tas prieš mus - suprato | |
| tiesiogiai. Tą labai aiškiai mums komisijoje parodė S. Pečeliūnas “, - pareiškė | |
| V. Karbauskis. Tėvynės sąjungos atstovas jam atkirto, kad už tokias kalbas gali | |
| tekti atsakyti. Atsakydamas į tai socialliberalas aiškino iš konservatorių | |
| girdėjęs užuominų, kad „pasitikrintų po automobiliu “. Tėvynės sąjungos | |
| pirmininkas Andrius Kubilius tikino tokių nesąmonių negirdėjęs 15 metų. „Melas | |
| niekada nenugalės tiesos. Tai bus eilinė GRU sėkmė, o V. Karbauskis kalbėjo kaip | |
| eilinis agentas, - pareiškė politikas. - Kolegoms, kurie balsuos „už “, galiu | |
| pakartoti Švento Rašto žodžius: „Viešpatie atleisk jiems, jie nežino ką daro “. | |
| „Nereikia vartoti Viešpaties vardo, kada nereikia “, - neišlaikė laikinajai | |
| komisijai vadovavusi Loreta Graužinienė. Ji dešiniesiems paaiškino, kad šie savo | |
| gretose nepastebėjo šalies priešų: „tie keli žmonės visą reikalą jums gadino “. | |
| I. APIE VYRIŠKUMĄ. Aristotelis moteris laikė žemesnėmis už vyrus būtybėmis dar | |
| ir todėl, kad jos negamina spermos. Kolūkio zootechnikas karves irgi laikė | |
| menkesniais padarais nei jaučiai. Visa laimė, kad karvėms tas nerūpėjo. O aš | |
| niekad nemaniau, kad zootechnikams privalomas filosofijos kursas. Iš kur tada | |
| toks požiūrių panašumas ?.. Žiauri realybė tarsi liudytų kitką: kaime karvės | |
| atsivestas moteriškos lyties veršelis paliekamas auginti. Vyriškosios - | |
| dažniausiai papjaunamas arba parduodamas (irgi papjauti). Jaučio nepamelši, o | |
| reproduktoriai šiais laikais, net nebeparadoksalu, yra žmonės. Vyrai, tiksliau | |
| sakant. Baisybė, ir tiek. Aš, kolūkių kartos vaikas, su nepasitikėjimu priėmiau | |
| Dzeuso ir Europos mitą. Jeigu Dzeusas būtų sėklintojas iš i rajono, o Europa - | |
| karvė, tada visai kas kita. O kaip šiandien suvokti Minotaurą? Zoofilijos | |
| produktas, ir gana. Į kunstkamerą tokį... O varinis jautis, kuriuo Jasonas suarė | |
| akmenų lauką? Į Zagotskotą tokio nenuvarysi, bet priduoti metalo supirktuvėn | |
| galima. Gautum pinigo daugiau negu už gyvą. Tad galima tvirtinti, kad slogūs | |
| sovietiniai laikai sumenkino. Nebegrobtų dabar jis žaidžiančios pievoje Europos, | |
| nebeplauktų per marias - nustekentas, suvargęs, dar paskęstų. Europą dar gal ir | |
| ištrauktų pro šalį plaukiantys menkių žvejai, o jaučio niekas nė negelbėtų. Ar | |
| maža raguočių žemėje. Kiti nė nežino tokie esą. Tad jei gersi alų, miels broli, | |
| ir pamatysi ant butelio etiketę su raguotu padaru, šilčiau į jį pažvelk. | |
| Vyriškumo dvasia, aukštesnioji būtybė. Legendinis Tauro alus. | |
| III. APIE PAGARBĄ VALDŽIAI IR LIAUDIES MEDICINĄ. Vienas iš skausmingesnių mano | |
| vaikystės prisiminimų susijęs su užkietėjusiais viduriais. Niekada nemaniau, kad | |
| dėl tokio nieko pasaulis gali tapti pilkas, niūrus ir kerštingas kaip | |
| meksikiečių serialo primadona. Kadangi nuo mažumės tariausi viską žinanti ir | |
| išmananti geriau negu oficialūs asmenys, į ambulatoriją nė nebandžiau kreiptis - | |
| argi ta kunstkamera, kurioje karaliauja Frankenšteiną primenanti dantistė ir | |
| senbernis daktaras, prisiekęs tulpių augintojas, ką padės ?.. Dabar, nubraukdama | |
| metų rūką, esu tikra, kad padėjo ne tik ricinos aliejaus piliulės, kurių | |
| prisirijau kaip višta žvirgždo. Ne tik, godotinas skaitytojau, ne tik !.. | |
| Liaudies medicina visad pasipildydavo naujais gydymo būdais. Jau tuomet žinota, | |
| kad užkietėjus viduriams į būdelę pravartu pasiimti Tiesą ar Komunistą, | |
| pageidautina su nuotraukom. Neretam pilvą paleisdavo ir nuo Brežnevo balso, | |
| betgi į būdelę televizoriaus ar radijo taško taip paprastai nenusineši. Todėl | |
| šiandien man bjauru žiūrėti ne tik į vaistinių vitrinas, kur visokiems | |
| išgeibėliams siūlomas gyvas velnias tablečių, sirupų ir žvakių, bet ir į | |
| piliečius, plūstančius valdžią. Esu tikra, jie taip daro dėl užkietėjusių | |
| vidurių. Betgi ne plūsti, o klausytis reikia !.. Televizoriaus, radijo, | |
| kaimynų... Dėkok Dievui, žmogau, kad turi valdžią, kuri rūpinasi. Su grauduliu | |
| ir pagarba žiūrėk į brangius veidus Spaudos klube beigi Visuomenės interese, lyg | |
| matytum juos paskutinį kartą. Gali į WC ir šviežią laikraštį pasiimti. Bėda tik, | |
| kad laikraščiais šluostytis nesveika. Švininis užpakalis - tai ne švininis | |
| biustas. | |
| LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS | |
| MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL GEROS ŪKININKAVIMO PRAKTIKOS REIKALAVIMŲ LAIKYMOSI | |
| KONTROLĖS 2004 m. rugpjūčio 9 d. Nr. 3D-473/D1-427 Vilnius Vadovaudamiesi Kaimo | |
| plėtros 2004 – 2006 metų plano pagrindinėmis nuostatomis, kurioms pritarta | |
| Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1317 (Žin., | |
| 2003, Nr. 101-4550), bei atsižvelgdami į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos | |
| reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų | |
| fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai (su paskutiniais pakeitimais ir | |
| papildymais, padarytais 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. | |
| 583/2004): 1. Tvirtiname pridedamas: 1.1. Pažymos apie Geros ūkininkavimo | |
| praktikos reikalavimų aplinkosaugos srityje laikymąsi formą; 1.2. Pažymos apie | |
| Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų augalų apsaugos produktų naudojimo | |
| srityje laikymąsi formą; 1.3. Pažymos apie Geros ūkininkavimo praktikos | |
| reikalavimų gyvūnų laikymo gerovės srityje laikymąsi formą. 2. Įpareigojame: | |
| 2.1. Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – | |
| Agentūra): 2.1.1. parengti subjektų, kurių ūkiuose numatoma vietoje vertinti | |
| Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų vykdymą, sąrašus pagal rajonus ir | |
| pateikti juos atitinkamoms Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos | |
| departamentų (toliau – RAAD) rajonų agentūroms, Valstybinei augalų apsaugos | |
| tarnybai bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai; 2.1.2. informuoti | |
| atitinkamus RAAD dėl planuojamų vizitų į subjektų ūkius prieš 5 kalendorines | |
| dienas; 2.1.3. įvertinti ūkius pagal Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus | |
| dėl: 2.1.3.1. gyvulių tankio ūkyje reikalavimų laikymosi; 2.1.3.2. mėšlo | |
| tvarkymo reikalavimų laikymosi; 2.1.3.3. žemės dirbimo stačiuose šlaituose | |
| sąlygų laikymosi; 2.1.3.4. ūkio kiemo vaizdo reikalavimų laikymosi; 2.1.3.5. | |
| pievų tvarkymo reikalavimų laikymosi; 2.1.3.6. Geros ūkininkavimo praktikos | |
| reikalavimų aplinkos apsaugos srityje laikymosi, išskyrus ūkius, kurie RAAD | |
| rajonų agentūrų, pagal šio įsakymo 2.2.1 punkto reikalavimus, buvo atrinkti kaip | |
| probleminiai; 2.1.4. pagal vertinimo (2.1.3.6 punktas) rezultatus parengti Geros | |
| ūkininkavimo praktikos reikalavimų aplinkosaugos srityje laikymosi įvertinimo | |
| pažymų projektus ir juos pateikti atitinkamoms RAAD rajonų agentūroms. 2.2. | |
| RAAD: 2.2.1. Agentūrai pateikus subjektų, kurių ūkiuose numatoma vietoje | |
| vertinti Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų vykdymą, sąrašus, per savaitę | |
| atlikti preliminarią analizę ir pateikti Agentūrai ūkių, kuriuos tikrinant | |
| pageidauja tiesiogiai dalyvauti RAAD rajono agentūros atstovas, sąrašą; 2.2.2. | |
| kartu su Agentūros atstovais pagal suderintą grafiką vietoje įvertinti | |
| pasirinktus ūkius dėl Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų aplinkosaugos | |
| srityje laikymosi; 2.2.3. su Agentūra suderintais terminais atlikti Agentūros | |
| pateiktų Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų aplinkosaugos srityje | |
| laikymosi pažymų projektų, parengtų vykdant 2.1.4 punktą, patikras, esant | |
| netikslumams juos pakoreguoti ir patvirtinus grąžinti Agentūrai; 2.2.4. pateikti | |
| Agentūrai ūkių vertinimo dėl Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų | |
| aplinkosaugos srityje laikymosi metodiką. 2.3. Valstybinės augalų apsaugos | |
| tarnybos valstybinius augalų apsaugos inspektorius rajonuose atlikti patikras ir | |
| išduoti pažymas apie Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų augalų apsaugos | |
| produktų naudojimo srityje laikymąsi. 2.4. Teritorinių valstybinės maisto ir | |
| veterinarijos tarnybų inspektorius atlikti patikras ir išduoti pažymas apie | |
| Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų gyvūnų laikymo gerovės srityje | |
| laikymąsi. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS JERONIMAS KRAUJELIS APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS | |
| KUNDROTAS SUDERINTA Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2004 07 28 | |
| raštu Nr. (36-11.8)-1385 | |
| EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA Briuselis, 2.9 KOM (2009) 442 galutinis KOMISIJOS | |
| KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ | |
| REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Bendrijos inovacijų politikos peržiūra | |
| besikeičiančiame pasaulyje 1. ĮVADAS „Inovacija – tai gebėjimas naudojant naujus | |
| procesus, produktus ar paslaugas naujas idėjas paversti komerciniais | |
| rezultatais, ir tą daryti geriau ir greičiau nei konkurentai “. Inovacijų | |
| neįmanoma nustatyti įstatymu. Jas kuria žmonės, ir tik žmonės – mokslininkai, | |
| tyrėjai, verslininkai ir jų darbuotojai, investuotojai, vartotojai ir viešojo | |
| sektoriaus institucijos – Europą padarys naujoviškesnę. Tačiau jie neveikia | |
| vakuume. Juos veikia tam tikra mąstysena ir sistema, kuri juos varžo arba | |
| skatina išbandyti nežinomas teritorijas. Inovacijos yra būtina sąlyga siekiant | |
| kurti žiniomis ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis | |
| technologijomis pagrįstą ekonomiką. Būtina šį pokytį įsisavinti, kad išliktume | |
| konkurencingi globalizuotame pasaulyje ir darniai įgyvendintume platesnius | |
| visuomenės tikslus, kai vyksta demografiniai pokyčiai, kinta klimatas, nepakanka | |
| išteklių ir kyla nauji pavojai saugumui. Įgyvendindama inovacijas Europos | |
| pramonė galėtų įsitvirtinti globaliosios vertės grandinės viršutiniame segmente, | |
| Europa galėtų tapti mažai energijos ir išteklių reikalaujančių produktų ir | |
| technologijų pasaulio rinkos lyderė, o mums būtų suteiktos priemonės, būtinos | |
| imtis veiksmų pasauliniu mastu. Be to, tyrimų ir plėtros pastangos realios | |
| naudos gali duoti tik aplinkoje, kurioje remiamos inovacijos. Dėl šios | |
| priežasties atnaujintoje Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo | |
| partnerystėje pagrindinis dėmesys skiriamas inovacijoms ir verslumui, o Bendrija | |
| ir valstybės narės raginamos imtis ryžtingų ir labiau suderintų veiksmų. | |
| Atsižvelgiant į tai, buvo pradėta įgyvendinti plataus užmojo Europos inovacijų | |
| politika ir susitarta dėl Europos iniciatyvos „Small Business Act “(SBA). | |
| Įgyvendinę šį partnerystės principą šiandien galime pranešti apie padarytą | |
| pažangą. Pagerėjo beveik visų valstybių narių inovacijų diegimo rodikliai. ES | |
| inovacijų diegimo atotrūkis nuo jos pagrindinių konkurentų, JAV ir Japonijos, | |
| sumažėjo. Tačiau atsirandant naujiems konkurentams ir didėjant sunkumams, ES | |
| turi ne tik išlaikyti pastarąją teigiamą tendenciją, bet ir toliau ją gerinti. | |
| Dėl ekonomikos krizės kyla pavojus, kad sumažės esamų išteklių, tačiau iš | |
| ankstesnių nuosmukių, kaip antai Suomijoje, žinome, kad galima investicijas | |
| skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir kad tai gali būti ypač svarbu | |
| siekiant tvarios ekonomikos atkūrimo. Šio komunikato tikslas – nustatyti | |
| likusias spragas ir pasiūlyti politikos gaires, kaip jas pašalinti. 2. PASIEKTA | |
| PAŽANGA 2.1. Pagrindinių sąlygų gerinimas Nuo 2005 m., vadovaudamasi Lisabonos | |
| ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo partneryste, ES stengėsi gerinti | |
| pagrindines sąlygas inovacijoms. Valstybės narės ir jų regionai buvo skatinami | |
| gerinti inovacijų politiką ir įgyvendinti nacionalines bei regionų inovacijų | |
| strategijas, taip pat tobulinti vertinimą, o vykdant šią veiklą jiems buvo | |
| teikiama pagalba (pirmiausia taikant sanglaudos politiką). Bendrijos lygmeniu | |
| tapo lengviau patekti į bendrąją rinką, užtikrinama ekonomiškai patraukli | |
| pasiūla, skatinama konkurencijos politika, pagerintos sąlygos verslumui ir | |
| naujiems projektams plėtoti. Komisija ragino kurti integruotą darbo rinkos | |
| lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros politiką darbo rinkoms modernizuoti | |
| ir reikalavo, kad valstybės narės skirtų išskirtinį dėmesį švietimui ir įgūdžių | |
| ugdymui. Priėmusios SBA, ES ir valstybės narės įsipareigojo ES paversti | |
| verslininkų ir mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) kūrimo kalve. Be to, sudarytos | |
| partnerystės su pagrindiniais pramonės sektoriais: apibrėžtos ir sutartos | |
| ilgalaikės pagrindinės sąlygos konkurencingai pramoninei Europos bazei. | |
| Pašalinus kliūtis tinkamam prekių vidaus rinkos veikimui ir valstybėms narėms | |
| įgyvendinus Paslaugų direktyvą, bus sumažintos įvairios administracinės ir | |
| teisinės kliūtys verslui. Todėl pažangios MVĮ galės lengviau patekti į rinkas, o | |
| viešojo administravimo institucijos bus modernizuotos. Visoje ES taip pat | |
| pripažįstama, kad būtina inovacijų sąlyga – švietimo, įgūdžių ugdymo ir mokymo | |
| sričių kompetencija. Mokymasis visą gyvenimą tapo politikos prioritetu, o | |
| valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų reformomis siekiama didinti | |
| investicijas į žmogiškąjį kapitalą, sudaryti palankesnes sąlygas inovacijoms ir | |
| skatinti verslumo kultūrą. Pagal Naujų įgūdžių naujoms darbo vietoms strategiją | |
| įgyvendinti veiksmai padės užtikrinti, kad įgūdžiai geriau atitiktų darbo rinkos | |
| poreikius, geriau įvertinti bei numatyti, kokių įgūdžių asmenims ir bendrovėms | |
| reikia, ir skatinti Europos darbuotojų įgūdžių gerinimą apskritai. Atnaujintoje | |
| Strateginėje švietimo ir mokymo programoje (ET 2020) nustatyta išsami politikos | |
| darbotvarkė, kuria remiamos valstybių narių švietimo ir mokymo reformos. | |
| Įgyvendinant ES e. įgūdžių strategiją ugdomi Europos darbo jėgos skaitmeniniai | |
| įgūdžiai. Modernizavus ES valstybės pagalbos taisykles, valstybėms narėms | |
| suteikta veiksminga viešosios politikos priemonė, kuria remiami tyrimai ir | |
| plėtra bei inovacijos. Dabar valstybės narės gali skirti kelių skirtingų rūšių | |
| valstybės pagalbą inovacijoms (dėl kurios patiriama nedidelė administracinė | |
| našta), neprivalėdamos apie priemones pranešti Komisijai. 2006 m. modernizavus | |
| valstybės pagalbos taisykles, valstybėse narėse buvo sukurtos naujos pagalbos | |
| priemonės, įskaitant 30 priemonių, skirtų neseniai įsteigtoms pažangioms | |
| bendrovėms. 2008 m. peržiūrėtose Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos | |
| gairėse numatyta didesnio pagalbos intensyvumo ekologiškoms naujovėms galimybė. | |
| Pastaraisiais metais valstybėse narėse vyravo tendencija tyrimų ir plėtros | |
| subsidijas ir dotacijas papildyti mokestinėmis paskatomis, kurios turėjo | |
| teigiamo poveikio privačioms investicijoms į tyrimus ir plėtrą. Komisija | |
| paskatino gerosios patirties sklaidą subūrusi nacionalinių ekspertų tinklus. | |
| Galiausiai netechnologiniai inovacijų proceso aspektai, kaip antai projektavimas | |
| ir rinkodara, tampa vis svarbesniais siekiant rinkai pateikti naujoviškesnius | |
| produktus ir paslaugas. Dėl to Europos Sąjungos Vidaus rinkos derinimo tarnyba | |
| (prekių ženklai ir dizainas) per praėjusius penkerius metus Europos prekės | |
| ženklo registracijos paraiškos pateikimo mokestį mažino du kartus. Nustačius | |
| naują mokesčio dydį (40 % mažesnį už ankstesnįjį) mokestis už prekės ženklo | |
| apsaugą visoje ES sumažintas iki mažiausio kada nors buvusio dydžio. Vidutinė | |
| registracijos procedūros trukmė taip pat sutrumpėjo 50 %. 2.2. Pagalba skatinant | |
| didesnį ir greitesnį naujoviškų produktų ir paslaugų įsisavinimą rinkoje ES | |
| pripažino reguliavimą ir standartizaciją veiksmingomis priemonėmis naujoviškų | |
| produktų ir paslaugų rinkoms skatinti, ir šias priemones naudojo. Naujomis | |
| automobilių išmetamųjų dujų taisyklėmis siekiama paskatinti plataus masto | |
| Europos automobilių pramonės inovacijas ir Europoje sukurti ekologiškesnius ir | |
| įperkamus automobilius – šios inovacijos turėtų padėti šiam pramonės sektoriui | |
| išlikti konkurencingam pasauliniu mastu. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų | |
| išmetimo leidimų prekybos sistemos direktyva bus skatinamos atsinaujinančios | |
| energijos gamybos inovacijos ir ekologiškesnių elektrinių statyba, įskaitant | |
| naujas anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologijas. Strateginiu | |
| energetikos technologijų planu padedama greičiau vystyti mažai anglies dioksido | |
| į aplinką išskiriančias technologijas, kurios yra būtinos, norint iki 2020 m. | |
| pasiekti „20-20-20 “tikslus. REACH direktyvoje ir kosmetiką reglamentuojančiuose | |
| teisės aktuose numatytos didelės alternatyvių medžiagų srities inovacijų | |
| paskatos. Tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų | |
| plane nustatyta suderinta, integruota teisinė sistema, kuria skatinamos | |
| inovacijos, siekiant gerinti produktų energijos vartojimo efektyvumą ir | |
| ekologiškumą. Jei įmonės pačios nenusistato didelių tikslų, peržiūrėtoje | |
| Ekologinio projektavimo direktyvoje nustatytas teisinis pagrindas, pagal kurį | |
| skatinama rinkai teikti ekologiškesnius produktus tiek energijos vartojimo, tiek | |
| išteklių efektyvumo požiūriu. Tam naudojamos atitinkamos paskatos, viešieji | |
| pirkimai ir produktų ženklinimas, siekiant užtikrinti, kad ši politika būtų | |
| pagrįsta paklausa. Plėtojant Europos standartizacijos politiką pradėta remti | |
| inovacijas, prisiimant didesnius įsipareigojimus atviros rinkos nulemtam | |
| standartų nustatymo procesui, įskaitant bendradarbiavimu ir sutarimu paremtą | |
| patvirtinimo procesą, rengiant vidaus ir tarptautinius standartus, taip pat | |
| savanoriškam standartų naudojimui, naujų žinių įtraukimui į standartus ir | |
| geresnių sąlygų dalyvauti standartų nustatymo procesuose sudarymui, visų pirma | |
| MVĮ. Pavyzdžiui, MVĮ šiuo metu sudaro 27 % Europos telekomunikacijų standartų | |
| instituto (ETSI) narių ir moka mažesnį nario mokestį. Be to, paklausa gali būti | |
| inovacijų varomoji jėga ir skatinti inovacijų kūrėjus tenkinti naujus ir | |
| pažangius poreikius. Dėl to galiojančios ES viešųjų pirkimų taisyklės | |
| inovacijoms remti suteikia daug galimybių ir būtų galima išnagrinėti jų | |
| platesnio naudojimo galimybes. 2008 m. pradėta Pirmaujančios rinkos iniciatyva | |
| nustatytos naujoviškų produktų ir paslaugų rinkos, kuriose naujovės būtinos ir | |
| įmanomos, ir kuriose kryptingiau naudojant minėtas priemones, galinčias padėti | |
| sparčiai teikti rinkai naujus produktus, būtų sukurta akivaizdi nauda | |
| (bioproduktai, e. sveikata, tausi statyba, apsauginiai tekstilės gaminiai, | |
| perdirbimas ir atsinaujinančioji energija). 2.3. Sąveikos užtikrinimas Nuo 2000 | |
| m. plėtojant Europos mokslinių tyrimų erdvę pradėtos kelios iniciatyvos, | |
| kuriomis skatinama nuoseklesnė Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų sistema. | |
| Naujausiomis politikos iniciatyvomis siekta sukurti žinių vidaus rinką, remiant | |
| tyrėjų judumą ir geresnių sąlygų žinioms ir technologijoms gauti bei jas | |
| skleisti, perduoti ir naudoti kūrimą (vadinamoji penktoji laisvė). Komisija, | |
| siekdama gerinti pakankamai prastą mokslinių tyrimų rezultatų naudojimą | |
| Europoje, parengė neprivalomas gaires mokslinių tyrimų srities bendradarbiavimui | |
| ir žinių perdavimui tarp valstybinių mokslinių tyrimų institutų ir pramonės | |
| įmonių gerinti. Labiau koordinuojant ES ir valstybių narių lygmenis galima | |
| veiksmingiau sutelkti išteklius naujoms mokslinių tyrimų infrastruktūroms ir | |
| bendroms strateginėms mokslinių tyrimų programoms, kurios skirtos svarbiausioms | |
| visuomenės problemoms spręsti, ir intelektinės nuosavybės teisėms geriau | |
| apsaugoti, taip pat taikant naują strateginę Europos sistemą tarptautiniam | |
| mokslo ir technologijų srities bendradarbiavimui. Sustiprintas mokslinių tyrimų | |
| ir inovacijų sričių bendradarbiavimas. Pastaraisiais metais įvairiose srityse | |
| naudojant įvairias priemones ir įvairų teisinį pagrindą sukurta naujų viešojo ir | |
| privačiojo sektorių partnerysčių. Pradėtos įgyvendinti penkios bendros | |
| technologijų iniciatyvos, kurių kiekviena įsteigta kaip nepriklausomas teisės | |
| subjektas, kuriam skiriami dideli biudžeto asignavimai pagal Septintąją bendrąją | |
| programą. Be to, pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą pradėtos ekologiškų | |
| automobilių, energijos vartojimo efektyvumu pagrįstų pastatų ir pažangių gamyklų | |
| viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės. Įkurtas Europos inovacijos ir | |
| technologijos institutas, siekiant skatinti ir kurti pasaulyje pirmaujančias | |
| inovacijas, bendram tikslui suburiant aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir | |
| verslo atstovus. Netrukus bus įsteigtos žinių ir inovacijos bendrijos, kad būtų | |
| sprendžiamos svarbiausios visuomenės problemos, pavyzdžiui, klimato kaitos | |
| švelninimas ir prisitaikymas prie jos, tausi energetika ir ateities informacinė | |
| ir ryšių visuomenė. Galiausiai, Komisija padėjo stiprinti įvairių inovacijų | |
| srities subjektų bendradarbiavimą ir rėmė inovacijų politikos formuotojų ir | |
| viešųjų inovacijų rėmimo institucijų įvairiuose lygmenyse politikos mokymąsi. | |
| Visų pirma buvo įdiegta ES neprivalomųjų teisės nuostatų sistema, siekiant | |
| pagerinti grupių veiklos kokybę ES valstybėse narėse ir skatinti jas | |
| bendradarbiauti, kaip priemonę gebėjimams kurti inovacijas gerinti ir pozicijoms | |
| pasaulio rinkose stiprinti. 2.4. Finansinės paramos moksliniams tyrimams ir | |
| inovacijoms didinimas Siekiant daugiau paramos skirti inovacijoms, sustiprinta | |
| Europos mokslinių tyrimų politika ir programos. Mokslinių tyrimų septintąja | |
| bendrąja programa, kurios biudžetas gerokai padidintas – 2007 – 2013 m. skirta | |
| 54 mlrd. EUR, remiami komerciniu požiūriu svarbūs moksliniai tyrimai, visų pirma | |
| bendros technologijų iniciatyvos ir dalyvavimas valstybių narių inicijuotose | |
| bendrose mokslinių tyrimų iniciatyvose. Inovacijoms taip pat labai svarbi žinių | |
| perdavimo veikla ir parama judumui, tarptautiniam bendradarbiavimui ir | |
| infrastruktūroms. Be to, Komisija sudaro geresnes sąlygas privačiojo sektoriaus | |
| mokslinių tyrimų koordinavimui naudodama Europos technologijų platformas. ES | |
| aktyviau vykdomi informacinių ir ryšių technologijų (IRT), sveikatos, saugumo, | |
| kosmoso ar jūrų mokslo sričių moksliniai tyrimai. Nors MVĮ dalyvavimo mokslinių | |
| tyrimų programose sąlygos vis dar gerinamos, bendrojoje programoje nustatytos | |
| konkrečios priemonės, skirtos tiek moksliniams tyrimams imlioms MVĮ, tiek | |
| ribotus mokslinių tyrimų pajėgumus turinčioms MVĮ. Su EIB parengta nauja rizikos | |
| pasidalijimo finansinė priemonė, skirta teikti paskolas privatiems ir viešiems | |
| subjektams, vykdantiems didelės rizikos mokslinių tyrimų ir plėtros projektus. | |
| Sanglaudos politika – stabilus ir strategiškai orientuotas inovacijų finansavimo | |
| šaltinis, kuris padidėjo net iki 25 % viso 2007 – 2013 m. biudžeto, palyginti su | |
| 11 % 2000 – 2006 m. Moksliniams tyrimams ir inovacijoms remti skirta apie 86 | |
| mlrd. EUR įgyvendinant daugiau kaip 380 iš 455 struktūrinių fondų regionų | |
| vystymo veiksmų programų. Pagal ES kaimo plėtros politiką apie 337 mln. EUR | |
| skiriama naujų produktų, procesų ir technologijų žemės ūkio, maisto ir | |
| miškininkystės sektoriuose kūrimui remti, be to, papildomų lėšų skiriama pagal | |
| programą LEADER. Investicijos į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir kiti | |
| inovacijų projektai kaimo vietovėse bus ir toliau skatinami atlikus Bendrosios | |
| žemės ūkio politikos vykdymo vertinimą ir kaip ES ekonomikos atkūrimo priemonių | |
| paketo dalis. Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa – konkrečiai MVĮ ir | |
| inovacijoms skirta ES programa, vykdoma ne pagal mokslinių tyrimų bendrąją | |
| programą, kurios vidutinis metinis biudžetas 2007 – 2013 m. sudaro 225 mln. EUR. | |
| Numatyta konkreti suma, kuria bus skatinama diegti aplinkosaugos technologijas, | |
| visų pirma, bendrai investuojant į rizikos kapitalo fondus, kurie į ekologiškas | |
| inovacijas investuojančioms bendrovėms teikia nuosavą kapitalą. Šiomis rizikos | |
| kapitalo priemonėmis MVĮ padedama gauti lėšų inovacijoms finansuoti. Be to, | |
| Komisija padėjo valstybėms narėms ir regionų valdžios institucijoms užtikrinti | |
| sąveiką. 3. DARYTINOS IŠVADOS IR ATEITIES UŽDAVINIAI Iš Inovacijų diegimo | |
| rezultatų suvestinės aiškiai matyti, kad jau šiandien kai kurios Europos žemyno | |
| šalys ir regionai yra vieni naujoviškiausių pasaulyje. Išnagrinėję, ką šios | |
| šalys ir regionai turi bendro, aptinkame būdingą bruožą. Paprastai jų lėšos | |
| švietimui, mokymui ir mokymuisi visą gyvenimą viršija vidurkį, tyrimams ir | |
| plėtrai skiriamos išlaidos, išreiškus BVP dalimi, yra didžiausios, ir jos taiko | |
| priemones naujų technologijų ir produktų įsisavinimui viešajame ir privačiajame | |
| sektoriuose remti. Patirtis taip pat rodo, kad šios šalys yra geriau | |
| pasirengusios pasinaudoti gerosios patirties mainais ir mokytis iš kitų. Tas pat | |
| pasakytina ir apie bendroves: svarbi nebūtinai absoliuti tyrimams ir plėtrai | |
| skiriamų išlaidų suma; konkurencingumo požiūriu svarbus inovacijoms palankus | |
| bendrovės klimatas. Šiandienos uždavinys – pakartoti šiuos sėkmės pavyzdžius | |
| visoje ES. Iš tiesų nepaisant tiek ES, tiek valstybių narių pastangų, inovacijos | |
| ir verslumas visoje Europoje dar nepakankamai pripažinti kaip vertybės, o | |
| retkarčiais pasitaikančios šios srities nesėkmės ir toliau smerkiamos. Naujos | |
| technologijos dažnai sutinkamos skeptiškai, o viešuosiuose debatuose dažnai | |
| nepakankamai atsižvelgiama į mokslo žinias ir įrodymus, ir dažnai pagrindinis | |
| dėmesys toliau sutelkiamas į trūkumus ir galimus pavojus žmonių sveikatai ar | |
| aplinkai. Europiečiai vis dažniau reaguoja į poreikį spręsti naujus pasaulinius | |
| uždavinius, pavyzdžiui, saugumo, klimato kaitos ar didesnio socialinio | |
| teisingumo pasauliniu mastu poreikio. Tai akivaizdus turtas, jei siekiant | |
| spręsti šiuos uždavinius kartu geriau suvokiamas poreikis išrasti, taikyti | |
| naujoves ir naudoti naujas technologijas. Atsižvelgiant į tai, demografiniai | |
| pokyčiai Europos Sąjungoje neišvengiamai turės didelį poveikį politiniam, | |
| kultūriniam, socialiniam ir ekonominiam mūsų visuomenės gyvenimui. Senėjanti | |
| visuomenė, dėl kurios keičiasi paklausa, į inovacijos sąvoką gali žiūrėti | |
| kitaip, galbūt bus neryžtingesnė. Bus labai svarbu šį klausimą išspręsti | |
| anksčiau ir užtikrinti, kad visuomenė išliktų palankiai nusiteikusi inovacijų | |
| atžvilgiu. Priešingu atveju, nepaisant gausių ir kvalifikuotų žmogiškųjų | |
| išteklių, ES rizikuoja būti aplenkta konkurentų ir nepasiekti kompetencijos | |
| lygio, būtino aukštam gyvenimo lygiui užtikrinti. Kad taip neatsitiktų, | |
| inovacijos turi būti pripažįstamos kaip svarbiausia sudėtinė dalis ES | |
| strateginiams politikos tikslams pasiekti. Inovacijas labiausiai skatina | |
| verslininkai. Todėl reikėtų remti politiką ir reglamentavimo sistemą, kuriomis | |
| būtų skatinamos pasauliniu mastu konkurencingos ES įmonės ir atlyginama už | |
| investicijas į produktų ir procesų, įskaitant naujoviškas darbo organizavimo | |
| formas, mokslinius tyrimus bei inovacijas. Šiomis aplinkybėmis svarbus vaidmuo | |
| tenka socialiniams partneriams. Dabartiniais teisės aktais, savireguliavimu ir | |
| bendra socialine atsakomybe tokioms pastangoms nubrėžiamos aiškios gairės, | |
| tačiau svarbu toliau atidžiai stebėti naujas taisykles ir užtikrinti, kad jomis | |
| nebūtų per daug didinama našta įmonėms arba varžomos inovacijos, ir kad jomis | |
| būtų plačiau remiamos atviros ir sąžiningos pasaulio rinkos. Turi būti | |
| pripažįstamas ir stiprinamas viešojo sektoriaus institucijų vaidmuo. Valstybių | |
| narių inovacijų politikos stebėsena aiškiai rodo tendenciją plėsti inovacijų | |
| strategijos taikymo sritį ir rinktis priemones, kuriomis įgyvendinami platesni | |
| visuomenės tikslai. Nepaisant šių pastangų, viešojo sektoriaus perkamosios | |
| galios panaudojimo inovacijoms skatinti potencialas lieka daugiausia | |
| nepanaudotas. Atsižvelgiant į numatomus biudžeto suvaržymus, dideliu postūmiu | |
| inovacijoms turėtų tapti tai, kad turint mažiau išteklių viešąsias paslaugas | |
| galbūt reikės teikti taip pat gerai ar geriau. Viešųjų paslaugų teikimo kokybę, | |
| veiksmingumą ir atitiktį paklausai taip pat gali pagerinti naujos technologijos, | |
| visų pirma IRT. Inovacijoms vykdyti reikia investuotojų, kurie būtų pasirengę | |
| rizikai ir tam, kad pelno gali tekti laukti ilgai. Pagaliau Europos pramonės | |
| konkurencingumas ir gebėjimai diegti inovacijas visų pirma priklausys nuo | |
| galimybės naudotis pagrindinėmis technologijomis, susijusiomis su dideliu | |
| mokslinių tyrimų ir plėtros intensyvumu, greitais inovacijų ciklais, didelėmis | |
| išlaidomis ilgalaikiam turtui įsigyti ir labai kvalifikuotais darbuotojais, ir | |
| šias technologijas įsisavinti. Dėl sudėtingumo, susijusio su tokių technologijų | |
| kūrimu ir galimybe jomis pasinaudoti, aprėpties, dydžio ir lygio visi veikėjai | |
| turės pasiekti susitarimą dėl tokių technologijų, be to, ne tik Europos | |
| lygmeniu, tačiau ir valstybėms narėms bei regionams reikės daugiau | |
| bendradarbiauti ir kurti strateginį požiūrį, kuriuo būtų skatinamos tvirtesnės | |
| mokslinių tyrimų bendruomenių ir pramonės partnerystės. Kritinių kliūčių | |
| verslininkams sudaromose pagrindinėse veiklos sąlygose pašalinimas Nepaisant | |
| tobulinimų, ES inovacijų sistema ir toliau turi trūkumų, kurie daro neigiamą | |
| įtaką rinkos atlygiui ir paskatoms didinti privačias investicijas į inovacijas, | |
| ir dėl to minėtos investicijos yra mažesnės už pagrindinių konkurentų daromas | |
| investicijas: bendroji rinka turi būti baigta kurti įvairiose srityse, teisinė | |
| intelektinės nuosavybės apsaugos sistema tebėra nebaigta, rizikos kapitalo rinka | |
| yra susiskaldžiusi ir finansavimas nuosavu kapitalu nedidelis, standartizacijos | |
| procesas nepakankamai suderintas su mokslinių tyrimų rezultatais ir rinkos | |
| poreikiais, verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų sričių žinių trikampį reikia | |
| toliau stiprinti, o ES ir toliau trūksta pagrindinės infrastruktūros inovacijoms | |
| skatinti. Nors padaryta didelė pažanga, būtina toliau stiprinti ES švietimo | |
| sistemų pajėgumus prisidėti prie inovacinės ir paslankios žinių visuomenės. | |
| Tinkamai žinias apsauganti teisinė sistema yra būtina inovacijų visuomenės | |
| sąlyga. Intelektinės nuosavybės teisių srityje, be kita ko, nepavykus įvesti | |
| Bendrijos patento, ES vis dar nesudaro palankių sąlygų inovacijų kūrimui ir | |
| sklaidai. Europos patentų sistema, palyginti su JAV ir Japonijos, yra brangi ir | |
| susiskaldžiusi, varžanti inovacijas. Mokesčio už patento išdavimą skirtumas, | |
| palyginti su šiomis šalimis, yra didelis ir nėra mažinamas. Pats laikas keisti | |
| susidariusią padėtį. Komisijos autorių teisių politikos pastangomis buvo | |
| siekiama toliau plėtoti atsirandančią ES tarpvalstybinę žinių sklaidos rinką. | |
| Naujiems skaitmeniniams produktams, paslaugoms ir verslo modeliams, kurie klesti | |
| atviroje erdvėje, kurti būtina palanki ir nuspėjama teisinė sistema. Būtina | |
| labiau įvertinti paslaugų, kaip modernioms pramonės šalims būdingą požymį, įtaką | |
| ir jų inovacinį potencialą ekonomikai ir visuomenei apskritai. Kad būtų plačiau | |
| įsisavinamos paslaugų inovacijos, būtina didinti pasitikėjimą naujomis | |
| paslaugomis ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms teikiamą paramą geriau | |
| pritaikyti prie konkrečių tokių paslaugų poreikių. Be to, inovacijoms būtina | |
| sukurti pagrindinę infrastruktūrą (kaip antai plačiajuostis ryšys ir elektros | |
| tinklai) ir atskleisti jų potencialą per naujas paslaugų ir taikymo galimybes. | |
| Būtinos tolesnės pastangos, siekiant skatinti e. įgūdžius ir IRT naudojimą | |
| tvariai ekonomikai ir spręsti ateities interneto uždavinius, pavyzdžiui, | |
| programinės įrangos kaip paslaugos ir nuotolinių išteklių paslaugos (angl. cloud | |
| computing). Nepaisant didelių pastangų, pažanga siekiant pagerinti Europos | |
| rizikos kapitalo sektoriaus – pagrindinio inovacijų finansavimo šaltinio – | |
| tarptautinį konkurencingumą ir veiklos rezultatus buvo lėta. Struktūriniai | |
| Europos verslo pradžios finansavimo rinkos trūkumai tebėra nepašalinti, | |
| įskaitant privačių investuotojų stoką, rinkos susiskaldymą ir mažą pelną. Dėl | |
| ekonomikos nuosmukio rinkti lėšas ir pasitraukti tampa dar sunkiau. ES inovacijų | |
| sistemos valdymo gerinimas Bendrija ėmėsi tam tikrų iniciatyvų, tačiau būtina | |
| politikos ir priemonių įvairiuose lygmenyse sąveika Europos Sąjungoje nesukurta. | |
| Geras to pavyzdys – santykinai lėtai įgyvendinama neseniai pradėta Pirmaujančios | |
| rinkos iniciatyva. Būtina iš esmės gerinti politikos koordinavimą, siekiant | |
| remti inovacijas regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis, taip pat būtina | |
| geresnė valdymo sistema, paremta subsidiarumo principais, tačiau kuria būtų | |
| daugiau išnaudojama papildoma nauda, gauta valstybėms narėms nustatant bendrus | |
| uždavinius, sutariant dėl bendrų veiksmų ir dalijantis gerąja patirtimi. Taip | |
| pat reikėtų iš esmės gerinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, visų | |
| pirma gerosios patirties mainus su JAV. Inovacijoms centriniu ES lygmeniu remti | |
| skirtas finansavimas ir toliau buvo nedidelis, tiek palyginti su ES biudžetu, | |
| tiek su daugeliu nacionalinių biudžetų, ir sudarė net mažiau nei 5 % viešųjų | |
| išlaidų moksliniams tyrimams pagal Mokslinių tyrimų bendrąją programą. Net 67 | |
| mln. EUR, kurie 2009 m. skirti ekologinių inovacijų įsisavinimui rinkoje | |
| skatinti tam, kad būtų sprendžiamas išteklių efektyvumo ir klimato kaitos | |
| klausimas, nėra daug, atsižvelgiant į šių klausimų svarbą. Kita vertus, tai, kad | |
| pagal Sanglaudos politiką skirta didesnė investicijų į inovacijas dalis, yra | |
| labai svarbu stiprinant mokslinių tyrimų ir inovacijų srities pajėgumus | |
| konvergencijos regionuose. Skaitlingumo atžvilgiu ES netrūksta inovacijų rėmimo | |
| programų. Problema – kritinės masės ir nuoseklumo stoka. Šiandien inovacijų | |
| paramos srityje veikia septynios Komisijos tarnybos, įvairios agentūros ir 20 | |
| komitetų, sudarytų iš valstybių narių atstovų. Neseniai vykdytos viešos | |
| konsultacijos dėl viešojo sektoriaus paramos inovacijoms veiksmingumo rodo | |
| atotrūkį tarp bendrovių lūkesčių ir inovacijų rėmimo priemonių rezultatų ar | |
| pobūdžio. Didžioji dauguma bendrovių ragina spartinti procedūras, o 75 % ištirtų | |
| bendrovių tikisi, kad bus supaprastintos dalyvavimą ES projektuose | |
| reglamentuojančios taisyklės. Iš tiesų, sudėtingos Bendrijos finansavimo | |
| programos papildo daugybę nacionalinio ir regioninio lygmenų priemonių, ir tampa | |
| sunku rasti tinkamą finansavimą. Todėl būtina nustatyti aiškias struktūras ir iš | |
| esmės supaprastinti dalyvavimą reglamentuojančias taisykles, taikomas visam | |
| inovacijų finansavimui, nepriklausomai nuo jo kilmės. Tai sustiprintų visą | |
| inovacijų sistemą ir sudarytų sąlygas veiksmingiau išnaudoti lėšas ir priemones, | |
| užtikrinant geresnį MVĮ dalyvavimą. 4. IŠVADA Iš pastaraisiais metais padarytos | |
| pažangos analizės matyti, kad ES inovacijas teisingai pasirinko pagrindine | |
| sėkmingos ateities varomąja jėga. Tačiau, norint ES padaryti palankiausia erdve | |
| inovacijoms, reikia tam skirti nuolatinį dėmesį, be to, reikia geriau išnaudoti | |
| Europos Sąjungos ir jos valstybių narių partnerystės potencialą visais | |
| lygmenimis imantis tiksliau orientuotų ir geriau koordinuotų veiksmų. Todėl, | |
| remdamasi šiame komunikate išnagrinėtais pasiekimais ir pristatyta įgyta | |
| patirtimi, ir kaip reikalavo Europos Vadovų Taryba, Komisija ketina nagrinėti | |
| galimybę valstybėms narėms iki 2010 m. pavasario pateikti Europos inovacijų | |
| aktą, į kurį bus įtrauktos visos darnaus vystymosi sąlygos ir kuris bus | |
| pagrindinė sudėtinė Europos reformų darbotvarkės dalis. | |